Oradea (Oradià), miestas Rumunijos šiaurės vakaruose, į šiaurės vakarus nuo Klužo‑Napokos, netoli Vengrijos sienos; Bihoro apskrities centras.
187 000 gyventojų (2021). Per Oradeą teka Crişul Repede (Köröso intakas). Geležinkeliai ir plentai į Klužą‑Napoką, Satu Marę, Aradą, Budapeštą (Vengrija). Oro uostas. Juodoji metalurgija, mašinų (metalo apdirbimo staklių) gamyba, medienos apdirbimo, chemijos, statybinių medžiagų, popieriaus, poligrafijos, siuvimo, tekstilės, odos ir avalynės, maisto (pieno, cukraus, dešrų, degtinės, vyno) pramonė. Dvi šiluminės elektrinės (galia 195 ir 150 MW). Oradeos apylinkėse auginami vynmedžiai. Universitetas. Filharmonija. Lėlių, miesto teatrai. Archeologijos, Tării Crişurilor regiono, vengrų poeto E. Ady muziejai; skansenas. Netoli Oradeos yra karštųjų mineralinių versmių.
Oradea
Architektūra
Išliko 13 a. gynybinių įtvirtinimų liekanų, citadelė (1569, architektas D. da Bologna, daug sykių rekonstruota). 18 a. miestas pertvarkytas pagal austrų architekto F. A. Hillebrandto planą, gausu barokinių visuomeninių ir sakralinių pastatų: barokiniai rūmai, vadinamieji Vyskupų rūmai (1770, su 365 langais, dabar Ţării Crişurilor regiono muziejus), Katedra (apie 1780, visų architektas F. A. Hillebrandtas), Mėnulio bažnyčia (1790, mėnulio fazes rodantis laikrodis, 1793). Per 1836 gaisrą senamiestis labai nukentėjo, vėliau buvo rekonstruotas. Naujamiesčio žymesni statiniai: rotušė (1903, architektas R. Kálmánas jaunesnysis), neoklasicistinis teatro pastatas (20 a. pradžia, architektai R. Kálmánas, G. Jozsefas, R. Vilmosas). Gausu moderno statinių, tarp jų – Moskovits pastatas (1905, architektas R. Kálmánas jaunesnysis), Adorjano pastatų ansamblis (1908), Juodojo erelio prekybos rūmai (1909, abiejų architektai M. Komoras, D. Jakabas). Sinagogos: Siono (1878, architektas D. Buschas), Chevra Sas (1882) ir Didžioji (1890).
Istorija
Įkurta 11 a. (lotyniškai vadinta Varadinum, vengriškai – Nagyvárad). Nuo 1083 katalikų vyskupijos centras. Buvo vienas svarbiausių Vengrijos karalystės miestų.
Oradeos katedroje buvo palaidoti Vengrijos karaliai Steponas II, Andrius II, Zigmantas I; čia saugoma Vladislovo I Šventojo relikvija (dėl to Oradea tapo piligriminių kelionių vieta – 1412 čia kaip piligrimas lankėsi Jogaila). 1241 Oradeą nusiaubė mongolai. 16 a. miestas vėl ėmė sparčiau plėtotis.
Nuo 1541 priklausė Transilvanijos kunigaikštystei, 1660–92 Osmanų imperijai, nuo 1692 – Habsburgams. 19–21 a. svarbus ūkio ir kultūros centras. Nors daugiau kaip 90 % miesto gyventojų buvo vengrai, 1919 Oradea atiteko Rumunijai.
2271
Nagyvárad; Varadinum