Orenburgo istorijos muziejus

Orenburg

Orenburg (Orenbùrgas), 1938–57 Čkalov, miestas Rusijos pietvakariuose, netoli Uralo ir Sakmaros santakos; srities centras. 564 773 gyventojai (2018; aglomeracijoje 564 400 gyventojų). Upių uostas. Geležinkeliai ir plentai į Ufą, Orską, Buzuluką, geležinkelis į Aktobę (Kazachija). Oro uostas (25 km į rytus nuo miesto). Mašinų (staklių, hidraulinių presų, šaldymo įrenginių, kasybos, maisto pramonės, žemės ūkio mašinų) gamyba, metalo apdirbimo, dujų ir naftos perdirbimo, chemijos (gumos) ir naftos chemijos, statybinių medžiagų (plytų), elektrotechnikos, elektronikos, baldų, tekstilės (šilko, pūkų), odinės avalynės, maisto (malimo, aliejaus, mėsos, pieno) pramonė; geležinkelio riedmenų remonto įmonės. Prie Orenburgo gaunama nafta ir gamtinės dujos. Orenburgo (įkurtas 1996), pedagoginis, žemės ūkio universitetai, medicinos akademija. Miesto istorijos, kraštotyros, vaizduojamojo meno muziejai. Planetariumas. M. Gorkio dramos, muzikinės komedijos, lėlių teatrai. Filharmonija. Miesto tvirtovės (pastatytos 1743) liekanos, svečių rūmai (1749–54), karavansarajus (1836–42).

Istorija

Miestas įkurtas 1743 kaip karinė tvirtovė. Nuo 1744 gubernijos, 1748–1850 Orenburgo kazokų kariuomenės, 1850–81 generalgubernatorijos administracinis centras. 1773 10–1774 04 apgultas J. Pugačiovo sukilėlių. 18–19 a. Rusijos orientalistikos centras. 19 a. tremties vieta. 19 a. pabaigoje pradėta plėtoti pramonę. Per Rusijos pilietinį karą 1917–19 dėl Orenburgo vyko A. Kolčiako ir A. Dutovo kariuomenės kovos su raudonarmiečiais. 1920–25 Kirgizijos (taip tada buvo vadinama Kazachija) Autonominės Sovietų Socialistinės Respublikos sostinė. Nuo 1934 Rusijos Sovietų Federacinės Socialistinės Respublikos Orenburgo srities centras. 1934–38 Orenburge veikė srities NKVD Priverčiamųjų darbų stovyklų ir įkalinimo vietų skyrius. 1897 turėjo 72 000, 1923 – 106 000, 1959 –267 000, 1980 – 471 000 gyventojų.

Lietuviai

1941 06 pabaigoje Čkalovo vaikų namuose buvo apgyvendinta apie 200 vaikų, evakuotų į SSRS iš Palangos ir Druskininkų vasaros stovyklų. 20 a. 5–6 dešimtmetyje Čkalovo apylinkėse veikė apie 10 lagerių. Kaliniai (tarp jų buvo ir lietuvių) dirbo daugiausia karo pramonės įmonėse.

1077