Orense (Oreñsė), galisų kalba Ourense (Oureñsė), miestas Ispanijos šiaurės vakaruose, Galisijoje, abipus Miño vidurupio; provincijos centras. 107 300 gyventojų (2010). Geležinkeliai į Vigo, Santiago de Compostelą, Leoną, Zamorą. Maisto (malimo), medienos apdirbimo, chemijos, keramikos (porceliano), siuvimo pramonė. Turizmas. Kurortas (žinomas nuo Romos valdymo laikų); karštosios (66–68 ºC) mineralinės versmės, turinčios sieros junginių. Konservatorija. Provincijos archeologijos, vyskupijos muziejai. Orensės apylinkėse auginami valgomieji kaštainiai.

Architektūra

Vidurinių amžių senamiestyje – Didžioji aikštė (Plaza Mayor) su rotuše, arkadinėmis parduotuvėmis. Romaninė gotikinė Šv. Martyno katedra (1132–1248, pagrindinio portalo skulptūros, 12–13 a., didysis altorius, 1521, bizantiškoji Jėzaus Kristaus skulptūra, 13 a., Jėzaus Kristaus koplyčia, 1574), bažnyčios: romaninė La Trinidad (13 a.), Santa María la Madre (1722). Buvę vyskupų rūmai su romanine galerija (13 a., perstatyti 16 ir 18 a., dabar muziejus). Šv. Pranciškaus vienuolynas. Septynių arkų tiltas per Miño upę Ponte Vella (1230).

Istorija

Miestas įkurtas antikos laikais, romėnams pastačius įvirtinimus, ginančius brastą per Miño upę. Šalia miesto buvo daug gydomųjų versmių. Nuo apie 4 a. vyskupijos centras. 5−6 a. Orense buvo Svebų, vėliau Vestgotų karalystės dalis. 716 miestą sugriovė maurai. 877 jį atkūrė Astūrijos karalius Alfonsas III, bet 9 a. niokojo normanai ir arabai. Miestas plėtėsi 11 a. valdant Kastilijos karaliui Sančui II, bet ilgam išliko nedideliu provincijos centru, kuriame šeimininkavo vyskupai ir vienuoliai (572 pastatyta, 13 a. perstatyta katedra yra viena seniausių Galisijoje). Sparčiau miestas plėtėsi 20 a., po Ispanijos pilietinio karo. Atsikėlė daug gyventojų iš kaimiškų vietovių, mieste plėtojosi prekyba, jis tapo administraciniu centru.

2271