Organiškasis reglamentas

Orgãniškasis reglameñtas (rum. Regulamentul Organic, rus. Organičeskij reglament), du beveik identiški konstituciniai aktai, įvesti Dunojaus kunigaikštystėse (Valakijoje – 1831 07, Moldavijoje – 1832 01) po Rusijos laimėto 1828–29 karo su Turkija. Iki 1834, kol Turkija sumokėjo kontribuciją, Dunojaus kunigaikštystės buvo okupuotos Rusijos kariuomenės. Kunigaikštysčių valdovams – renkamiems hospodariams – paliktos tik vykdomosios valdžios funkcijos. Įstatymų leidybos iniciatyva suteikta Visuomeniniam susirinkimui (Adunarea Obşteasçă), renkamam daugiausia stambiųjų žemvaldžių. Teismai atskirti nuo administracinės valdžios. Stačiatikių bažnyčia išliko privilegijuota, bet valstybė įgijo teisių ją šiek tiek kontroliuoti. Modernizuota finansų sistema, natūrinės prievolės pakeistos vienu piniginiu mokesčiu – kapitacija valstiečiams ir patentu pirkliams ir amatininkams. Organiškasis reglamentas numatė įsteigti nacionalinius bankus, įvesti nacionalinę valiutą (šių ir kai kurių kitų šio reglamento numatytų pertvarkymų neįgyvendinta). Vienas svarbiausių Organiškojo reglamento punktų skelbė Dunojaus kunigaikštystes Rusijos protektoratu (toks statusas išliko iki 1854). Netrukus reglamentas dar buvo papildytas straipsniu, pagal kurį Rusija ir Turkija (vis dar formalus Dunojaus kunigaikščių siuzerenas) turėjo teisę užprotestuoti bet kurią vidaus reformą, kuri neva prieštarautų jų interesams. Organiškasis reglamentas galiojo iki 1858, kai rengiantis suvienyti Rumuniją buvo priimta Jungtinių kunigaikštysčių konstitucija.