Orhan Kemal (Orchãnas Kemãlis), tikr. Mehmet Raşit Öğütçü 1914 09 15Ceyhan 1970 06 02Sofija (palaidotas Stambule), turkų rašytojas. Orhano Kemalio tėvai dėl politinių priežasčių buvo ištremti į Siriją, tėvas nusižudė. 1932 Orhanas Kemalis grįžo į Turkiją, gyveno Adanoje, dirbo įvairius fizinius darbus. 1939–44 Bursoje kalintas dėl politinių priežasčių. Kalėjime susibičiuliavo su rašytoju Nazımu Hikmetu. Gyveno Stambule. Sukūrė realizmo tematikos apysaką Murtaza (1950), novelių (rinkiniai Kova už duoną / Ekmek kavgası 1949, Girtuokliai / Sarhoşlar 1951, 72 kamera / 72 koğuş 1954, Bedarbis / Işsiz 1966, Pirmiausia duona / Önce ekmek 1968). Parašė romanų (Gimtieji namai / Baba evi 1949, Klajonių metai / Avare yıllar 1950, abiejuose gausu Orhano Kemalio biografijos elementų, Džemilė / Cemile 1952, pirmą kartą turkų literatūroje romano pagrindinė veikėja yra darbininkė, Kaltininkai / Suçlu 1957, Inspektorių inspektorius / Müfettişler müfettişi 1966, Trys popieriaus prekybininkai / Üç kağıtçi 1969). Kūriniuose Orhanas Kemalis vaizdavo didmiesčių darbininkų ir jų šeimų skaudžią socialinę tikrovę, daugiausia dėmesio skyrė mažojo žmogaus problemoms, būdinga detalus pasakojimas, yra natūralizmo elementų, siekiama kuo tiksliau perteikti istorinę tikrovę, individualizuoti personažų kalbą, vartojama tarmybių, žargono. 1994 lietuvių kalba išleistas jo romanas Įstumta į bedugnę.