Origènas (Ōrigenēs) apie 185Aleksandrija 253 ar 254Tyras arba Cezarėja, ankstyvosios krikščionybės teologas, filosofas. Bažnyčios Tėvas. Pirmasis krikščionių tikėjimo sistemintojas. Gimė krikščionių šeimoje. Buvo šv. Klemenso Aleksandriečio mokinys. Aleksandrijoje studijavo gramatinėje ir kartu teologinėje mokyklose, vėliau, dėl krikščionių persekiojimų Klemensui Aleksandriečiui pasitraukus į Kapadokiją, Origenas teologinę mokyklą išlaikė ir jai vadovavo. 206 įkūrė gramatinę mokyklą ir iki 211 joje dėstė bei studijavo graikų filosofiją Amonijaus Sako mokykloje. Pasibaigus krikščionių persekiojimams ir 211 į Aleksandriją grįžus vyskupui Demetrijui Origenas patvirtintas eiti katecheto ir katechetinės mokyklos vadovo pareigas. Mokydamas katechumenus Origenas pirmasis ėmė sakyti homilijas, populiariai aiškinančias krikščioniškas tiesas, siekė parodyti, kad ST pranašauja Kristaus atėjimą, teigė, kad Dievo žodis (Logos) yra Biblijoje įkūnytas pažinimas ir išmintis. Propagavo Biblijos 3 lygių aiškinimo sistemą – išskyrė pažodinę, dorovinę ir alegorinę (arba dvasinę) Biblijos prasmes; Origenas buvo alegorinės interpretacijos šalininkas – tekste ieškojo paslėptos dvasinės prasmės. 215 buvo nuvykęs į Romą, 216–217 Palestinoje ieškojo senų biblinių rankraščių. 230 dėl nesantaikos su vyskupu Demetrijumi Origenas išvyko iš Aleksandrijos, Palestinoje vyskupų Aleksandro Jeruzaliečio ir Teoktisto Cezarėjiečio prašymu bažnyčiose sakė pamokslus, 231 imp. Aleksandro Severo motinos Julijos Mamėjos dvare Antiochijoje skleidė krikščionybę. Apie 232 Teoktisto Cezarėjiečio buvo įšventintas kunigu, bet Romos vyskupo Pontiano sušauktas sinodas įšventinimą paskelbė neteisėtu. 250 imperatoriui Decijui pradėjus persekioti krikščionis, Origenas buvo suimtas ir kankinamas.

Veikaluose krikščionių mokymą siekė apibūdinti graikų filosofijos sąvokomis, suderinti graikų filosofiją ir krikščionybę (ryški Platono, Filono Aleksandriečio, Amonijaus Sako įtaka). Svarbiausiame, nukreiptame prieš gnosticizmą, veikale Apie pradus (De principiis 4 kn., lietuviškai 3 kn. 2003) pirmą kartą sistemiškai išdėstyta krikščionybės doktrina. Sudarė Heksaplą (228–245) – lygiagrečiose skiltyse pateikė ST tekstą hebrajų kalba, jo transliteraciją graikiškai ir 4 vertimus į graikų kalbą (Akvilos, Simacho, Septuagintos ir Teodotijono). Parašė virš 400 ST ir 120 NT homilijų (išliko 297), apie 240 metus – Paaiškinimus Giesmių Giesmei (10 kn., lietuviškai 2003), krikščionybės apologiją Prieš Celsą (Contra Celsum 8 kn.). Origenas mokė apie sielos egzistavimą iki gimimo ir apie apokatastazę (laikų pabaigoje visa ko grįžimą į pirminį šaltinį – Dievą); abi šias teorijas Bažnyčia vėliau atmetė. 4 a. sudaryta Origeno veikalų rinktinė Filokalija. Lietuvių kalba dar išleista: Laiškas Grigaliui Stebukladariui (1992 22003), Giesmių Giesmės homilijos (1996), Pradžios knygos 8 homilija (1996), Laiškas Firmilianui (2003).