Orinoco žemuma (Llanos Orinoco, Orinòko žemumà) yra Venesueloje ir Kolumbijoje, tarp Šiaurės Andų kalnų ir Gvianos plokščiakalnio, Orinoco upės baseine. Plotas apie 1 mln. km2. Susidariusi tektoninėje įduboje, prisipildžiusioje plioceno ir kvartero klastinių uolienų; paviršiuje – aliuvinės nuosėdos. Paviršius gausių Orinoco intakų suskaidytas į lygumas (mesas); jų aukštis 100–300 metrų. Orinoco žemuma skirstoma į Orinoco deltą, Maturíno žemumą (į vakarus nuo deltos), Apurės lygumą, Martini žemumą (tarp Orinoco intakų Metos ir Guaviarės), Guaviarės lygumą (į pietus nuo Guaviarės) ir Casiquiarės lygumą (tarp Orinoco ir Río Negro). Klimatas subekvatorinis musoninis. Kritulių 1000–1400 mm per metus; daugiausia lyja gegužę–rugpjūtį. Lietinguoju laikotarpiu upės apsemia didelius plotus. Daug pelkių. Dirvožemiai: rūgštžemiai, šlynžemiai, salpžemiai. Lygumose, kurių aukštis iki 150 m (llanos bajos), yra užliejamosios savanos (aukštos, iki 2 m aukščio, žolės, pavienės palmės), aukštesnėse nei 150 m (llanos altos) – sausosios savanos (žolės iki 1 m aukščio, krūmai, daugiau palmių). Upių slėniuose – galeriniai miškai. Gyvūnija: tapyrai, kapibaros, auksiniai agučiai, krokodilai, kaimanai, iš paukščių – tukanai, papūgos, raudonieji hoacinai. Nacionaliniai parkai: El Tuparro (Kolumbija), Aguaro‑Guariquito (Venesuela). Didžiausi miestai: Maturínas, El Tigre, San Fernando de Apure.