Oriòlo srits (Orlovskaja oblast) yra Rusijos pietvakariuose. Plotas 24 532 km2. 810 400 gyventojų (2010); daugiausia rusai (95,3% srities gyventojų), yra ukrainiečių, baltarusių ir kitų. Centras − Oriolas (319 400 gyventojų, 2010). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2010): Livnos (50,3), Mcenskas (46,1). Miesto gyventojų 64,3% (2008). Gyventojų vidutinis tankumas 33,3 žm./km2. Oriolo sritis suskirstyta į 24 rajonus. Sritis įkurta 1937.

Oriolo sritis užima Vidurio Rusijos aukštumos dalį, išraižytą upių slėnių, griovų, raguvų. Vidutinių platumų žemyninis klimatas. Sausio vidutinė temperatūra –8 °C, liepos 18 °C. Per metus iškrinta 490–590 mm kritulių. Didžiausios upės – Oka su intakais (Kroma, Conu, Orliku, Nugra, Zuša), Sosna. Daug tvenkinių, didžiausias − Neruchanskoje. Dirvožemiai daugiausia juodžemiai. Miškai užima apie 10% srities teritorijos; daugiausia auga ąžuolai, beržai, pušys. Oriolo raisto nacionalinis parkas.

Kasama klintys, dolomitai, smėlis, molis, yra rusvųjų anglių, fosforitų, geležies rūdos, limonito, baltosios kreidos, kaolino, durpių telkinių. Oriolo hidroelektrinė. Juodoji (Oriole) ir spalvotoji (Mcenske) metalurgija, mašinų (žemės ūkio, kelių tiesimo, maisto, tekstilės, stiklo pramonės mašinų, priešgaisrinės, medicininės įrangos) gamyba, elektronikos, statybinių medžiagų (gelžbetonio gaminių, plytų), tekstilės (trikotažo), siuvimo, avalynės, maisto (malimo, mėsos, pieno, cukraus) pramonė. Daugiausia pramonės įmonių yra Oriole, Livnose, Mcenske. Žemės ūkio naudmenys užima 85% srities teritorijos, iš jų 80% − ariamoji žemė. Auginama rugiai, kviečiai, avižos, miežiai, grikiai, soros, cukriniai runkeliai, bulvės ir kitos daržovės, kanapės. Sodininkystė. Veisiama galvijai, kiaulės, avys, arkliai (Orlovo ristūnai). Per Oriolo sritį eina Briansko−Lipecko, Kursko−Tulos geležinkeliai, Belgorodo−Tulos plentas.