Orleãnas (Orléans), miestas Prancūzijos vidurinėje dalyje, apie 130 km į pietvakarius nuo Paryžiaus; Centro‑Luaros slėnio administracinio regiono ir Loiret departamento centras. 114 600 gyventojų (2015; aglomeracijoje 278 100 gyventojų). Orleanas įsikūręs abipus Luaros upės (jos slėnis tarp Sully prie Luaros ir Šalono prie Luaros miestų 2000 įtrauktas į Pasaulio paveldo vertybių sąrašą); didesnioji Orleano dalis yra Luaros dešiniajame krante (abu upės krantus mieste jungia 5 tiltai). Per Orleaną eina Paryžiaus–Bordeaux greitasis geležinkelis ir automobilių magistralė (vadinamoji Akvitanijos automobilių magistralė); susikerta kiti geležinkeliai ir plentai, einantys į daugelį Prancūzijos miestų (Orleano geležinkelių mazgas – vienas didžiausių Prancūzijoje). Oro uostas. Žemės ūkio mašinų, automobilių (Renault) pagalbinių detalių, padangų (Michelin koncerno įmonė), variklių, staklių gamyba, farmacijos, tekstilės, maisto (daugiausia acto gamyba) pramonė. Orleano apylinkėse – sodininkystė, gėlininkystė (auginamos rožės). Turizmas. Universitetas (La Source’o priemiestyje; veikė 1306–1793, vėl veikia nuo 1971). Dailės (jame yra Tintoretto, Correggio, D. Velázquezo kūrinių), Orleanės istorinės srities istorijos ir archeologijos, Orleano (gamtos istorijos) muziejai, Jeanne’os d’Arc namas muziejus, Charles’io Péguy centras. Orleano nacionalinis dramos centras.

2271

Architektūra

Šv. Kryžiaus katedra Orleane (pradėta 13 a.)

Išliko gynybiniai įtvirtinimai, miesto siena (4 a). Senamiesčiui būdinga vidurinių amžių prekybininkų ir amatininkų miesto bruožai, jis išsidėstęs aplink vėlyvosios gotikos Šv. Kryžiaus katedrą (dabartinė pradėta 13 a., šioje vietoje 4–5 a. ir 10–12 a. stovėjo bažnyčios, rekonstruota 17–18 a. ir 1904, liepsnotosios gotikos fasadas su bokštais, 18 a., architektai L. F. Trouard’as, J. Gabrielis, interjeras dekoruotas barokiniais medžio drožiniais, 18 a. pradžia, išliko 13 a. sarkofagai, 17 a. vargonai). Bažnyčios: Šv. Everto (pradėta 12 a., daug kartų rekonstruota), renesansinė Dievo Motinos Recouvrance (1519, rekonstruota 17 a., 19 a.), Šv. Aniano (15 a., 16 a. smarkiai nukentėjo, išliko 10 a. kripta), Šv. Pauliaus (15 a., rekonstruota 20 a.). Gausu vėlyvosios gotikos, renesansinių, klasicistinių statinių, žymesni: Jeanne’os d’Arc namas (15 a. pradžia, 1429 jame lankėsi Jeanne’a d’Arc, dabar muziejus), Créneaux (1513, iki 1790 rotušė, vėliau konservatorija), vėlyvojo renesanso Cabu (1547, architektas J. Ducerceau, dabar istorijos ir archeologijos muziejus), renesansiniai Groslot (apie 1555, architektas J. Ducerceau, rekonstruoti 1850, dabar rotušė) rūmai, prefektūra (1670, po 1861 rekonstrukcijos – naujas fasadas, architektas F. Pagot, buvęs benediktinų vienuolynas), Jurgio V tiltas, dar vadinamas Karališkuoju (1760, architektai J. Huppeau, J. R. Perronet, R. Soyer). Jeanne’os d’Arc paminklas (1855, skulptorius D. Foyatier). Europos tiltas (2000, architektas S. Calatrava), bibliotekos pastatas (2005, architektai F. Lipsky, P. Rollet).

2271

Istorija

Ikiistoriniais laikais čia buvo gališkos karnutų genties centras Cenabumas. 52 pr. Kr. jį sudegino Julijaus Cezario kariuomenė. Atstatytas imperatoriaus Aureliano, jo garbei pavadintas Aurelianumu. Viduriniais amžiais Galiją valdant Merovingams 6−7 a. Orleanas buvo Orleano karalystės sostinė, paskui – Valua giminei priklausančios grafystės, vėliau kunigaikštystės centras, vienas turtingiausių šalies miestų, kultūros centras, Prancūzijos karalių pamėgta buveinė. Orleano universitetas garsėjo teisės studijomis. Dėl strateginės reikšmės (svarbiausia tvirtovė Luaros upe keliaujant Paryžiaus link) per Šimtametį karą 1428−29 Orleaną buvo apsiautę anglai (Orleano apsiaustis), jį išlaisvino prancūzų nacionalinės didvyrės Jeanne’os d’Arc vadovaujama kariuomenė. Per 16 a. religinius karus hugenotų tvirtovė, po šv. Baltramiejaus nakties žudynių (nužudyta apie 1000 žmonių) liko beveik išimtinai katalikiškas miestas. Per 1870−71 Prancūzijos−Prūsijos karą po ilgos apsiausties okupuotas Prūsijos kariuomenės. Per II pasaulinį karą Vokietijos, vėliau Jungtinių Amerikos Valstijų aviacijos labai bombarduotas, po karo daug senųjų pastatų atstatyta.

2271