Orša (Орша, Òrša), miestas Baltarusijos šiaurės rytuose, Vitebsko srityje, į pietus nuo Vitebsko, prie Oršicos ir Dniepro santakos; rajono centras.
buvusios jėzuitų kolegijos Oršoje dabartinis vaizdas (laikrodžio bokštas pastatytas 21 a. pradžioje); 2008 įkurtas muziejus
108 100 gyventojų (2020). Upių uostas. Per Oršą eina Minsko−Maskvos (Rusija), Kijevo (Ukraina)−Sankt Peterburgo (Rusija) geležinkeliai ir automobilių magistralės. Siuvamųjų mašinų, staklių, muzikos instrumentų gamyba, metalo apdirbimo, plaušienos ir popieriaus, poligrafijos, chemijos (poliesterių), elektrotechnikos, statybinių medžiagų (betono, asfaltbetonio), tekstilės (lininių audinių, mezgimo), siuvimo, odinės avalynės, vyno, alaus pramonė.
Oršos rajono istorijos ir kultūros muziejų kompleksas.
Architektūra
Vienuolynai: dominikonų (1650) su Šv. Juozapo bažnyčia (1819, 1937 uždaryta, po II pasaulinio karo pritaikyta kultūros namams, 1990 grąžinta tikintiesiems), barokinis jėzuitų (jame L. Sapiega buvo įkūręs kolegiją; po II pasaulinio karo čia buvo kalėjimas, 1989–2008 restauruota), stačiatikių Viešpaties Apsireiškimo (Kuteinskio) su barokine Šventosios Dvasios cerkve (17 a. pirma pusė), Uspenijės su Iljinskaja cerkve (1882). Išliko barokinių vienuolynų fragmentų: trinitorių (1714), bazilijonų (1774, 1967 nugriauta vienuolyno bažnyčia). Prie Oršicos upės – vandens malūnas (1906, dabar muziejus) su arkiniu tiltu.
Istorija
paminklas Oršos miesto įkūrimui
Pirmą kartą Orša paminėta 1067 Senųjų laikų pasakojime kaip Rša. 1359–1772 Oršą valdė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. 1387 06 netoli Oršos buvo įkurta, manoma, lietuviška Obolcų parapija. 15 a. pradžioje pastatyta Oršos pilis.
Prie Oršos įvyko 1514 Oršos mūšis ir 1564 Oršos mūšis.
1612–1820 Oršoje veikė jėzuitų kolegija.
1620 Oršai suteikta Magdeburgo teisė.
2271