Oruro (Orras), miestas Bolivijos vakaruose, į pietryčius nuo La Paso; departamento centras. 235 400 gyventojų (2010). Oruro įsikūręs Altiplano plokščiakalnyje, daugiau kaip 3700 m aukštyje, 48 km į šiaurę nuo Poopó ežero. Geležinkeliai į La Pasą, Čilės uostus Aricą, Antofagastą; per Oruro eina Panamerikos plentas. Oro uostas. Spalvotoji metalurgija (daugiausia lydomas alavas), maisto, avalynės, siuvimo pramonė. Prie Oruro kasama alavo, vario, volframo rūdos, sidabras. Turizmas. Oruro technikos universitetas (įkurtas 1892). Nacionalinis antropologijos muziejus, religinio meno, kultūros, archeologijos, mineralogijos, etnografinis kasyklų ir kiti muziejai. Bažnyčia (1789). Teatras. Oruro simfoninis orkestras. Oruro karnavalas (ikikolonijinio laikotarpio ir katalikiškų ritualų derinys, vyksta 4 dienas prieš Pelenų dieną; pirmąkart vyko 1789) – didžiausias kasmetinis Bolivijos ir vienas didžiausių Pietų Amerikos folkloro renginių (3–4 km nutįsusiose eitynėse miesto gatvėmis dalyvauja daugiau kaip 400 000 žmonių, tarp jų – 20–30 tūkst. šokėjų, apie 10 000 muzikantų); 2001 įtrauktas į Pasaulio paveldo vertybių sąrašą.

Istorija

Miestas pradėjo kurtis 1606 (tada vadintas Real Villa de San Felipe de Austria), buvo sidabro kasybos centras. Kasyklose daugiausia dirbo indėnai. 18 a. 2 pusėje išsekus negiliai slūgsantiems sidabro klodams sunyko. 19 a. pabaigoje pradėjus eksploatuoti alavo telkinius miestas vėl atsigavo. 20 a. viduryje pradėjus eksploatuoti ir vario bei volframo telkinius, kasybos pramonėje pradėjus taikyti pažangias technologijas Oruro pradėjo sparčiai plėstis.