Òsebergo plkapis (Oseberg Haugen), jaunos kunigaikštytės kapas, datuojamas 9 amžiaus antruoju ketvirčiu. Yra ties Osebergo kaimu (Vestfold’io fiulkė, Norvegija). Kunigaikštytė buvo palaidota ąžuoliniame 21,4 m ilgio, 5,1 m pločio, apie 11 tonu sveriančiame laive su 9 m aukščio stiebu, 15 porų irklų. Laivas, vadinamas Osebergo laivu (manoma, artimojo plaukiojimo), gausiai dekoruotas gyvūniniu ornamentu. Dalis įkapių išplėšta 13 amžiuje. Rasti dviejų moterų – 25–30 ir 60–70 metų – palaikai. Įkapės: 15 žirgų, jautis, 3 šunys, gaidys, ketverios puošnios rogės, medinis keturratis vežimas, 3 medinės lovos, medinės dėžės, žemės ūkio ir gyvulininkystės įrankiai. Išliko mirusiųjų moterų vilnonių, saržinių, lininių, kartais puoštų šilku drabužių. 1904–1905 atkasė H. Sheteligas ir G. Gustafsonas. 1947 rekonstravo A. W. Broggeris. Radiniai saugomi Vikingų laivų muziejuje (Oslas).

Oseberg-Dronningens Grav: Var arkeologiske nasjonalskatt i nytt lys Oslo 1992.