Ossolineum (Osolinèumas), Osolnskių nacionãlinis institùtas (Zakład Narodowy im. Ossolińskich), viena seniausių ir didžiausių Lenkijos mokslinių bibliotekų bei seniausia mokslinė leidykla; mokslo, kultūros ir edukacijos įstaiga. Yra Vroclave. 2010 buvo Bendrasis (apima Mokslinės informacijos, Knygų saugojimo ir platinimo, Knygų įsigijimo, Katalogavimo, Naujų serialinių leidinių, Knygų kokybės poskyrius), Specialių kolekcijų (Rankraščių, Ankstyvųjų spaudinių, Socialinio gyvenimo dokumentų, Mikroformų poskyriai, Kartografijos ir W. ir Z. Bartoszewskių kabinetai), Parodų organizavimo, Edukacijos ir kolekcijų pristatymo skyriai, Kunigaikščių Lubomirskių muziejus (įkurtas 1999; apima Grafikos, Numizmatikos ir sfragistikos skyrius). 2009 fonduose buvo 1,37 mln. vienetų (iš jų – 659 880 monografijų, 156 340 periodinių leidinių, 67 082 knygos, išleistos iki 1800, 474 inkunabulai, 20 060 rankraščių, 27 150 žemėlapių, 14 130 mikroformų, 179 830 grafikos kūrinių, 106 000 monetų). Leidžia mokslines knygas ir periodinius leidinius, žodynus, enciklopedijas.

Įkurtas 1827 Lvove. Pagrindas – mokslininko, bibliofilo, literatūrologo grafo J. M. Ossolińskio (1748–1826) 1817 įsteigta fundacija Lenkijos tautos labui (jis užrašė savo asmeninę biblioteką, kurią sudarė žymių žmonių rankraščiai, piešiniai, paveikslai, monetos, raižiniai, spaudiniai). Ossolineumo tikslas buvo kaupti publikacijas ir rankraščius, leisti mokslinius, kultūrinius leidinius, susijusius su Lenkija. Prie jo veikė Lubomirskių muziejus (įkurtas 1823), skaitykla (įkurta 1832). Nuo 1828 pradėjo leisti periodinį žurnalą Czasopismo Naukowe Księgozbioru Publicnego im. Ossolińskich (jo pavadinimas dažnai kito, nuo 1992 – Czasopismo Zakładu Narodowego im. Ossolińskich). Bibliotekos ir muziejaus fondai papildyti didikų Pawlikowskių, Sapiegų, Skarbekų, Jabłonowskių asmeninėmis bibliotekomis, rankraščiais ir muziejinėmis kolekcijomis. 1939 Ossolineumo fondai turėjo 0,5 mln. bibliotekinių ir muziejinių vienetų. 1939 Lvovui patekus į SSRS sudėtį pradėta likviduoti lenkų institucijas. 1940 Ossolineumas tapo Ukrainos mokslų akademijos bibliotekos Lvovo filialu. 1944 per nacių okupaciją dalis fondų perkelta į Jogailos universiteto biblioteką. 70 % fondų 1946–47 perkelta į Vroclavą. 1952 panaikinus fundaciją biblioteka ir knygų leidykla tapo autonomiškos, pradėjo veikti savarankiškai, 1953 tapo Lenkijos mokslų akademijos dalimi, Lubomirskių muziejus uždarytas. 1995 biblioteka ir leidykla vėl tapo savarankiškos ir pavadintos Osolinskių nacionaliniu institutu.

M. Orzet, M. Pękalska Zakład Narodowy im. Ossolińskich Wrocław 2008.