Òstija (Ostia), senovinis miestas Italijoje, netoli Romos.
Istorija
Pasak legendų, miestą įkūrė Romos karalius Ankas Marcijus 7 amžiuje prieš Kristų. Seniausias archeologinis sluoksnis datuojamas 4 amžiumi prieš Kristų. 87 prieš Kristų Ostiją užėmė ir apiplėšė Marijaus kariuomenė, 69 prieš Kristų – piratai (sudegino laivyną ir uostą). Suklestėjo 1–2 amžiuje po Kristų, mieste gyveno apie 50 000 žmonių. Vėliau miesto reikšmė mažėjo, ne kartą jį siaubė cunamiai ir žemės drebėjimai (3–4 amžius). 308 (309)–313 čia veikė Maksencijaus monetų kalykla. 4 amžiuje miestas ima atsigauti. 410 jį užėmė ir sudegino gotai, 9 amžiuje prieš Kristų – saracėnai, gyventojai persikėlė į netoliese popiežiaus pastatytą Gregoriopolį. Gyventojai vertėsi namų ir laivų statyba, prekyba, prekių, vežamų į Romą, sandėliavimu.
Architektūra
4 amžiuje prieš Kristų čia buvo keturkampio plano tvirtovė (castrum) su 2 pagrindinėmis gatvėmis. 3 amžiuje prieš Kristų miestas tapo svarbiu kariniu, 2 amžiuje prieš Kristų – prekybos uostu. Nuo piratų puldinėjimų saugojo 58 prieš Kristų pastatytos gynybinės sienos. 18–12 prieš Kristų pastatytas 3000 vietų teatras, 2 amžiuje prieš Kristų pabaigoje – Jupiterio ir dar 2 šventyklos, kapitolijus, akvedukas, 1 amžiuje prieš Kristų pabaigoje – sinagoga, 64 po Kristaus – dirbtinis uostas. Trajano valdymo metais miestas rekonstruotas, pastatytas naujas kapitolijus, pirčių, Romos Panteoną primenanti šventykla. Minima čia buvus imperatoriaus rūmus. Aukštuomenės gyvenamieji namai 2–3 aukštų, statyti iš plytų arba marmuro. Įvedus krikščionybę pagonių šventyklos buvo naikinamos. 11–14 amžiuje Ostijos paminklai buvo griaunami, jų marmuras naudojamas Pisos, Florencijos, Amalfi ir Orvieto katedrų statybai. Miestas virto griuvėsiais. Diduomenės gyvenamieji namai statyti iš plytų, 2–3 aukštų. Rasta daug sandėlių, parduotuvių pastatų.
2271
Tyrinėjimai
Siekiant apsaugoti miestą nuo jį niokiojančių plėšikų 19 amžiaus pradžioje buvo uždrausta ieškoti vertybių. 1801–1815 ekspedicija (inicijavo popiežius Pijus VI, vadovas D. Petrini) tyrė kapitolijų, baziliką, kelias šventyklas, sudarė žemėlapį. 1824 ir 1829 P. ir F. Cartoni rado pirtis.
1855–1870 P. Ercole ir C. L. Visconti, ieškodami statulų, mozaikų, piešinių, tyrinėjo Dievų motinos šventyklą, nekropolius. 1871–1875 P. Rosa rado Aleksandro Severo ir Gordiano III skulptūrų, moters portretą. Tyrinėjant buvo sunaikinta daugelis kultūros paveldo objektų. 1877–1889 R. Lanciani tyrinėjo teatro, termų ir kareivinių pastatus. 1897–1899 L. Borsari – dalį vilų. 1903–1906 G. Gatti tyrė buvusį Gregoriopolį. Pirmuosius mokslinius tyrimus 1907–1913 vykdė D. Vaglieri vadovaujama ekspedicija: buvo sutvarkyti miesto griuvėsiai, atkasta sparnuotos Minervos statula. 1914–1934 Ostiją tyrė R. Paribeni, 1924–1937 – G. Calza: atkasta dalis pastatų, termos, pradėta kasinėti nekropolį dirbtinėje saloje. 1938–1942 kasinėjimai paspartėjo. 1934 atidengtas miesto muziejus. 1953 tyrinėjimai atnaujinti, rasta sinagoga, vadinamosios pavasario pirtys.
Ostijos pastatų liekanos
1966–1970 ir 1974–1975 Ostija buvo naudojama kaip jaunųjų archeologų mokomoji priemonė.
Scavi di Ostia V. 1–14 Roma 1953–2000; R. Meiggs Roman Ostia Oxford 1973; C. Pavolini Ostia Bari 1983.
2271