Òstlandas, Òstlando reichskomisariãtas (vokiečių k. Reichskommissariat Ostland), Ryt krãštas, 1941–44 nacių Vokietijos civilinis okupacinis administracinis vienetas. Vokietijos Rytų reikalų ministerijai (įkurta 1941 pavasarį; vadovas A. Rosenbergas) pavaldžiose Vokietijos okupuotose SSRS teritorijose 1941 09 01 buvo sudaryti 2 reichskomisariatai – Ostlando ir Ukrainos. Ostlandą sudarė buvusios Baltijos valstybės – Estija, Latvija, Lietuva, t. p. dabartinė Vidurio Baltarusija. Centras Rygoje. Pagrindinis uždavinys – sudaryti sąlygas kolonizuoti Baltijos šalis („Ost“ planas). Kadangi Ostlando teritorija ūkiniu ir kultūriniu atžvilgiu buvo nevienalytė (Baltijos šalys turėjo valstybingumą, Baltarusijos rytinė dalis priklausė SSRS, vakarinė – Lenkijai), Baltarusija turėjo tapti Ostlando dalies – buvusių Baltijos valstybių – hinterlandu. Ostlandui vadovavo reichskomisaras H. Lohse.

Ostlando struktūros buvo sukurtos 1941 08–1941 11. Šį vienetą sudarė 4 generalinės sritys: Baltarusijos, Lietuvos (Lietuvos generalinė sritis), Latvijos ir Estijos; joms vadovavo generaliniai komisarai V. Kube (nuo 1943 – K. von Gotbergas), T. A. Rentelnas, O. H. Drechsleris ir K. S. Litzmanas. Sritis sudarančias apygardas administravo apygardų komisarai. Apygardose veikė finansų, sveikatos, darbo jėgos, žemės paskirstymo ir kiti skyriai. 1941 2 pusėje prie generalinių komisarų buvo įsteigtos vietinės institucijos iš visuomenės, karinių ir kultūros veikėjų. Jos iš dalies kolaboravo su Ostlando administracija: Lietuvoje joms vadovavo pirmasis generalinis tarėjas P. Kubiliūnas (generaliniai tarėjai), Latvijoje – generalinis direktorius O. Dankeras, Estijoje – nacionalinis direktorius H. Mäe. 1943 Baltarusijoje buvo įkurta Baltarusijos centrinė rada (vadovas R. Ostrovskis).

Ostlando teritorijoje nacių Vokietijos kariniams tikslams buvo eikvojami šalių ekonominiai ištekliai, žmonės vežami į priverčiamuosius darbus Vokietijoje. Nebuvo priimtas nutarimas denacionalizuoti SSRS sukolektyvintus žemės ūkio naudmenis. Didžiosios įmonės atiduotos valdyti Vokietijos bendrovėms. Švietimo ir kultūros srityse Ostlando politika buvo švelnesnė. Veikė tautinės mokyklos (ir aukštosios, tik Lietuvoje 1943 jos buvo uždarytos), muziejai, bibliotekos. Ostlando administracija leido laikraštį vokiečių kalba Deutsche Zeitung im Ostland. 1944 07 SSRS kariuomenei įsiveržus į Baltijos šalių teritoriją, Ostlando veikla faktiškai nutrūko. 1944 07–1944 11 šiam vienetui formaliai vadovavo E. Kochas.