Ostrołęka (Ostrolenkà), miestas Lenkijos šiaurės rytinėje dalyje, Mazovijos vaivadijoje, į šiaurės rytus nuo Varšuvos. Turi apskrities teises. 54 100 gyventojų (2010). Ostrołęka įsikūrusi prie Narevo ir jo intakų Omulewo ir Czeczotkos santakos. Geležinkeliai ir plentai į Varšuvą, Olsztyną, Balstogę, plentas į Augustavą. Plaušienos ir popieriaus, kartono (Intercell SA bendrovės fabrikas; apie 1/3 Lenkijos gofruotojo kartono, apie 40 % – popierinių maišelių produkcijos), maisto (mėsos, pieno miltelių, malimo, cukraus, vaisių ir daržovių), medienos apdirbimo, baldų, statybinių medžiagų, trikotažo, siuvimo, chemijos, poligrafijos pramonė, elektros mašinų gamyba. Šiluminė elektrinė (kūrenama akmens anglimis, galia apie 700 MW; didžiausia Lenkijos šiaurės rytinėje dalyje). Vandens turizmas. Viešojo administravimo, ekonomikos ir visuomenės mokslų aukštosios mokyklos, mokytojų kolegijų kompleksas. Lodzės universiteto ir Varšuvos medicinos akademijos filialai. Dailiųjų amatų mokykla. Miesto biblioteka. Muziejus.

2271

Architektūra

Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo ir šv. Mykolo bažnyčia (presbiterija, 1641–58, nava, 1740–85, manoma, architektas J. Bay). Bernardinų vienuolyno ansamblis (1666–96): barokinė Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (sienų tapyba, 1765, dailininkas W. Żebrowskis), vienuolyno pastatai (18 a.). Klasicistinė rotušė (1828).

2271

Istorija

11–12 a. Ostrołękos vietoje buvo pilis, Narevo kairiajame krante – prekyvietė. Miesto teisės nuo 1373. 15–16 a. amatų (gelumbės audimas, siuvimas, medienos apdirbimas, alaus darymas) ir prekybos (mediena ir javai Narevu plukdyti į Gdanską) centras. 16 a. karalienės Bonos Sforzos valdų centras. Per 17 a. vidurio ir 18 a. pradžios karus su Švedija nuniokota, smuko. 18 a. vėl prekybos centras. Po Abiejų Tautų Respublikos III padalijimo 1795 atiteko Prūsijai, 1807–15 priklausė Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 – Rusijos imperijai (Lenkijos karalystei). Prie Ostrołękos 1807 02 16 įvyko Napoleono I laimėtas Prancūzijos ir Rusijos kariuomenių mūšis. Per 1830–31 sukilimą 1831 05 26 pagrindinės Lenkijos sukilėlių pajėgos (apie 30 000 žmonių, vadas J. Skrzynieckis) čia pralaimėjo Rusijos kariuomenei (apie 40 000 žmonių, vadas I. Dybičius); šis pralaimėjimas baigė sukilėlių karinės persvaros laikotarpį. 19 a. plėtota smulkioji pramonė (apie 170 įmonių). 1893 iki Ostrołękos nutiestas geležinkelis. 19 a. pabaigoje mieste dislokuota Rusijos kariuomenės įgula, Ostrołęka įtvirtinta. Smarkiai sugriauta per abu pasaulinius karus. Per II pasaulinį karą 1939–44 Ostrołęka priklausė Vokietijai; veikė 2 priverstinio darbo stovyklos. 1975–98 Ostrołęka buvo vaivadijos, 15 a. –1975 ir nuo 1999 – apskrities centras.

2271