Otònas II (Otto II) 955 983 12 07Roma, Šventosios Romos imperijos imperatorius (967–983), Vokietijos karalius (961–983). Imperatoriaus Otono I sūnus, Otono III tėvas. 967–973 buvo imperatoriaus bendravaldis. Tapęs vienvaldžiu 974–978 malšino pusbrolio Bavarijos kunigaikščio Henriko II sukilimą. 978 išvijo į Lotaringiją įsiveržusį Prancūzijos karalių Lotarą, nesėkmingai bandė paimti Paryžių (Lotaras vėliau atsisakė pretenzijų į Lotaringiją). Valstybės viduje sustiprino karaliaus valdžią, jo dvare žmonos Bizantijos princesės Teofanos pastangomis sustiprėjo Bizantijos kultūrinė įtaka. 981 Otonas II žygiavo į Pietų Italiją, bet prie Crotonės (Kalabrija) buvo sumuštas Siciliją valdančių arabų. Vėliau planavo naują žygį į Pietų Italiją, bet mirė. Pasijutę laisvesni Otono II mirties išvakarėse Vokietijos šiaurėje sukilo danai ir slavai liutičiai (šie ilgam išsilaisvino iš Vokietijos karalių valdžios).