Otto Rudolf (Rudolfas Òtas) 1869 09 25Peine (prie Hannoverio) 1937 03 06Marburg, vokiečių evangelikų liuteronų teologas, religijotyrininkas. Teologijos daktaras (1897). 1897–1904 studijavo teologiją Erlangene ir Göttingene. Nuo 1904 sisteminės teologijos profesorius Göttingeno universitete, nuo 1914 – Vroclavo universitete, 1917–29 Marburgo universiteto Religijų istorijos katedros vedėjas. Pažiūroms turėjo įtakos M. Liuterio, I. Kanto, J. F. Frieso, F. D. E. Schleiermacherio, A. Ritschlio pažiūros. Svarbiausiame veikale Šventybė (Das Heilige 1917), remdamasis I. Kanto pažinimo teorija, teigė, kad racionalios sąvokos apie Dievą labiau atspindi mūsų pačių mąstymo ypatumus nei aptariamąjį objektą, todėl siūlė pirmiausia analizuoti religijose slypinčius prieštaringų religinių potyrių elementus. Jie yra ir atstumiantys, bauginantys (lot. mysterium tremendum), ir traukiantys, žavintys (lot. mysterium fascinans). Pagrindinė jų aprašymo kategorija – šventybė; ji nėra racionali, perteikiama sąvokomis, o pirmiausia turi būti patiriama, išgyvenama ir tik tada jos patirtas apraiškas galima aprašyti. Šventybė – universalus religijų fenomenas, todėl remdamiesi šia kategorija galime kalbėti apie visas religijas. R. Otto atskleidė, kad dauguma religinių teorijų ir teologinis diskursas dažniausiai apsiriboja sąvokų analize, racionaliąja religijų puse, ignoruoja esminę – potyrinę – religijų pusę.

1045