Pabrads privečiamojo dárbo stovyklà įsteigta 1939 11. Veikė 1940 01–1940 antrojoje pusėje, 1941 06–1944 07 2 km nuo Pabradės buvusiose Lenkijos kariuomenės kareivinėse. Įkurta remiantis 1936 Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Priverčiamojo darbo įstaigų įstatymu. Stovykloje 1940 pavasarį dirbo 40 etatinių ir 5 samdomi darbuotojai. Į ją karo komendantai siuntė politinės policijos ir apskričių viršininkų atrinktus 17–60 metų asmenis, kurių kaltei pagrįsti trūko įrodymų. Ten jie galėjo būti laikomi nuo 3 mėnesių iki 1 metų, už blogą elgesį – dar pusę metų. Priverčiamieji darbai – skaldyti, tašyti akmenis, kasti durpes Garonių durpyne. 1940 04 pabaigoje į stovyklą uždaryta 183 žmonės: iš jų 92 kaip pavojingi valstybės saugumui buvo patekę už politinius prasižengimus, 91 – už viešosios tvarkos pažeidimus. SSRS okupavus Lietuvą 1940 vasaros pabaigoje stovykla sovietų valdžios uždaryta, vėl atnaujino veiklą prasidėjus SSRS–Vokietijos karui. Vokietijos okupacijos metais joje buvo laikomi Vokietijos administracijos suimti ir izoliuoti asmenys. Viršininkas J. Skučas (1939–40).

M. Kuodys Varniai, Dimitravas, Pabradė: Koncentracijos ir priverčiamojo darbo stovyklos Lietuvoje 1927–1940 m. Vilnius 2007.