Paca, 15–16 a. Pacẽvičiai, 15 a. vidurio–19 a. pirmos pusės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) bajorų ir didikų giminė. Svarbiausios valdos buvo Lydos, Gardino, Brastos apskrityse. Pavai kovojo dėl LDK savarankiškumo. Susilpnėjus Radvilų galiai, 17 a. antrojoje pusėje buvo įtakingiausia (po Sapiegų) LDK giminė. Nuo 16 a. iš Pacų buvo po kanclerį, pakanclerį, LDK rūmų maršalką, LDK iždininką, etmoną, 8 vaivados, 10 kaštelionų, 5 vyskupai, 6 Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo pirmininkai, 3 vietininkai, 6 LDK kariuomenės ir konfederatų generolai. Giminės pradininkas – Lietuvos (manoma, Žemaitijos) bajoro Kimanto sūnus Daukša. Šio sūnus Pacas (paminėtas 1450) buvo Kameneco (prie Brastos) vietininkas. Daukšos vaikaitis Jurgis Pacas (m. 1501 ar 1506 pradžioje Merkinėje) nuo 1480 buvo LDK rūmų maršalka, Kauno vietininkas, 1483–86 Kijevo vaivada, 1492–96 Naugarduko, 1496–1501 Polocko, nuo 1501 Merkinės vietininkas. 1492–93 jo ir Smolensko vietininko Jurgio Hlebavičiaus pajėgos gynė Smolenską nuo Maskvos kariuomenės. Jo sūnus Mikalojus (m. 1545 ar 1546) 1509–42 buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro medžioklininkas, 1527–42 – pakamaris, nuo 1543 Palenkės vaivada. Šio sūnus Mikalojus (apie 1527–1585) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto 1557 buvo paskirtas Kijevo katalikų vyskupu (vyskupiją valdė iki 1582), bet jo kanditatūros nepatvirtino popiežius. Per reformaciją suartėjo su Radvilomis, perėjo į kalvinizmą, bet Abiejų Tautų Respublikos Senate užėmė katalikų vyskupo vietą. Pašalintas iš vyskupijos nuo 1583 buvo Smolensko kaštelionas. Kitas sūnus Stanislovas (1525–88) nuo 1566 buvo Vitebsko vaivada, kovojo su Krymo totoriais, per Livonijos karą (1558–83) 1568 nuo Rusijos kariuomenės gynė Vitebską. Trečias sūnus Dominykas (m. 1579) nuo 1571 buvo Smolensko kaštelionas, su kitais žymiausiais LDK didikais baigė rengti Liublino unijos (1569) aktą. Nuo jo prasidėjo Pacų giminės Brastos atšaka. Šio sūnus Jonas (1550–1610) nuo 1589 buvo Vilniaus tijūnas, nuo 1600 Minsko vaivada. 1587 Abiejų Tautų Respublikos Seime į valstybės sostą siūlė Rusijos caro Fiodoro Ivanovičiaus kandidatūrą. 1600 iš kalvinizmo perėjo į katalikybę. Jurgio provaikaitis Mikalojus (g. 1570, m. 1624 09 16 Paduvoje, Italija) 1609–18 buvo Žemaičių vyskupas, rėmė jėzuitus. Šio brolis Steponas Kristupas (g. 1587, m. 1640 11 27 Vilniuje), baigęs mokslus Italijoje, 1611–17 buvo Abiejų Tautų Respublikos valdovo Zigmanto Vazos asmeninis sekretorius, 1615–30 LDK didysis raštininkas, 1630–35 LDK krašto iždininkas, nuo 1635 pakancleris. Pastatydino Vilniuje šv. Teresės bažnyčią (joje palaidotas). Stepono Kristupo sūnėnas Mykolas Kazimieras (M. K. Pacas) 17 a. buvo LDK karo veikėjas. Stepono Kristupo ir Mikalojaus trečias brolis Samuelis (g. 1590 01 18, m. 1627 Vilniuje) nuo 1623 buvo LDK didysis vėliavininkas. Per Abiejų Tautų Respublikos karus su Švedija (1600–29) ir Rusija (1609–18) pasižymėjo Salaspilio (1605), Smolensko (1611), Chotino (1621) mūšiuose. Stepono Kristupo sūnus Kristupas Zigmantas (K. Z. Pacas) buvo LDK kancleris. Šio brolis Mikalojus Steponas (g. 1623, m. 1684 05 18 prie Gardino) 1651–70 buvo Trakų vaivada, 1670 Vilniaus kaštelionas, nuo 1671 Vilniaus vyskupas. Mykolas Kazimieras, Kristupas Zigmantas ir Mikalojus Steponas Pacai 17 a. antrojoje pusėje buvo įtakingiausi tarp kitų didikų. Mykolas Jonas (g. 1730, m. 1787 10 Strasbūre, Prancūzija) buvo Radomo konfederacijos (1767) dalyvis, Baro konfederacijos (1768) generalinis maršalka. Liudvikas Mykolas (g. 1780 05 30 Strasbūre, m. 1835 09 12 İzmire, Turkija) buvo karo veikėjas. Nuo 1808 Napoleono I Didžiosios armijos Vyslos legiono kavalerijos eskadrono vadas. Tapęs brigados generolu, per Prancūzijos–Rusijos karą, 1812 dalyvavo mūšiuose su Rusijos kariuomene prie Vitebsko, Smolensko, Možaisko, Malojaroslaveco, 1813 kovėsi Vokietijoje, 1814 – Prancūzijoje; nuo 1814 divizijos generolas, Prancūzijos imperijos grafas. Nuo 1825 Lenkijos karalystės senatorius. 1830–1831 sukilimo Lenkijos sukilėlių Laikinosios vyriausybės narys, korpuso vadas. Varšuvoje pastatydino Pacų rūmus. Emigracijoje buvo kunigaikščio A. J. Čartoriskio šalininkas.

415

2454