Paduvos senamiesčio panorama; Šv. Antano Paduviečio bazilika, toliau – elipsės formos Prato della Valle aikštė

Pãduva (it. Padova, lot. Padua), Pãduja, miestas Italijos šiaurės rytuose, Venecijos srityje, apie 40 km į vakarus nuo Venecijos; provincijos centras. 216 100 gyventojų (2010). Paduva įsikūrusi Po lygumoje, apie 12 m virš jūros lygio, abipus Bacchiglionės upės (teka į Adrijos jūros Venecijos įlanką); kanalai jungia su Brentos, Po upėmis. Greitosios geležinkelio linijos ir automobilių magistralės į Milaną, Romą, Veneciją. Žemės ūkio ir kitų mašinų, transporto priemonių (geležinkelio riedmenų, dviračių, motociklų) gamyba, elektrotechnikos, metalo apdirbimo, chemijos (plastikų), tekstilės (dirbtinio pluošto), odos ir avalynės, maisto pramonė. Kasmetinės tarptautinės prekybos mugės. Paduvos apylinkėse – intensyvioji žemdirbystė (auginama cukriniai runkeliai, daržovės). Turizmas; maldininkų lankomas Šv. Antano kapas ir muziejus Antoniano (Šv. Antano Paduviečio bazilikoje). Paduvos universitetas, Paduvos meno ir dizaino akademija (įkurta 1976). Mokslų, literatūros ir menų akademija Galileiana (įkurta 1599), mokslinio tyrimo institutai. Paduvos universiteto, Biblioteca Antoniana, kitos bibliotekos. Archeologijos, vidurinių amžių ir šiuolaikinio meno (yra Giorgione’s, Giotto di Bondone’s, Tiziano, Tintoretto, G. B. Tiepolo, P. Veronese’s, kitų žymių italų dailininkų kūrinių), taikomųjų menų, N. Bottacino (daugiausia numizmatinės kolekcijos), Risordžimento ir šių laikų, Paduvos vyskupijos (Paduva – vyskupijos centras), Precinema, Paduvos universiteto geologijos ir paleontologijos muziejai, Belzoni senovinių mokslinių instrumentų muziejus laboratorija. Astronomijos observatorija (įkurta 1761), dabar muziejus La Specola. G. Verdi, Paduvos didysis, Altino, kiti teatrai. Paduvos ir Venecijos simfoninis orkestras. Botanikos sodas (seniausias Europoje, įkurtas 1545; 1997 įtrauktas į Pasaulio paveldo vertybių sąrašą). Prato della Valle aikštė (joje 78 žymių paduviečių statulos).

2271

Paduvos architektūra

Paduvos istorija