Pagrnis, Dieva Pagrniai, manoma, taip vadinti senovės lietuvių namuose laikyti žalčiai. Paminėti (Pagyrmis, Deywiey Pagirniey) 17–18 a. jėzuitų ataskaitose. 1604 ataskaitoje Pagirnis paminėtas po namų, ugnies dievo Dimstipačio, laikomas t. p. namų dievu. Teigiama, kad 3 kartus per metus vyrai Pagirniui aukoja paršą (kai kur – jautį), moterys – gaidžius; šis vadinamasis dievas gyvenąs po girnų akmeniu. 18 a. ataskaitose paminėti Dievai Pagirniai tapatinami su namų dievais, teigiama, turį žalčio pavidalą, gyveną žmonių namuose jiems skirtuose induose arba namų kampuose, maitinami ir garbinami. Paniekinus jų kultą, keršija (smaugia kūdikius, t. p. kenkia suaugusiesiems ir gyvuliams).