Pajevonỹs, kaimas Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, 11 km į pietus nuo Virbalio; seniūnijos, parapijos centras. 382 gyventojai (2021). Per kaimą teka Jevonis (Šešupės baseinas). Plentai į Vištytį, Virbalį. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1928). Paštas, kultūros namai, biblioteka (1940), Pajevonio krašto muziejus (1996). I pasaulinio karo vokiečių, SSRS karių kapinės ir poeto, 1863 sukilimo dalyvio, T. Senkaus-Senkausko kapas. Paminklas Vytautui Didžiajam (pastatytas 1935, architektas A. Aleksandravičius), Santarvės (1990), Pajevonio legenda (2001, skulptorius V. Cikana). Prie Pajevonio yra Kunigiškių piliakalnis.
Pajevonių herbas
Istorija
Nuo 16 a. priklausė Alytaus stalo ekonomijai, buvo palivarkas. 16 a. minimas Pajevonio kaimas.
1551 minima katalikų bažnyčia. 1551–1650 veikė parapinė, 1774–1802 – valstybinė mokykla. 1781 Pajevonio mokykloje mokėsi 2 bajorų, 1 miestiečių, 10 valstiečių vaikų. 19 a. antroje pusėje veikė liuteronų mokykla. 19 a. ir 20 a. pirmoje pusėje (iki 1950) Pajevonys – valsčiaus centras. Veikė kelios parduotuvės ir smuklės; nuo 1912 būdavo prekymečiai. Per I ir II pasaulinius karus Pajevonys labai nukentėjo. 1984 prie Pajevonio prijungti Aspertavo (45 gyventojai, 1979), Kunigiškių (194 gyventojai) ir Ragaišių (262 gyventojai) kaimai. Buvo įkurtas medicinos punktas. 1913–49 veikė pradinė, 1949–69 septynmetė, aštuonmetė, 1969–2011 vidurinė, 2011–21 pagrindinė mokykla. Sovietų okupacijos metais kaimas buvo apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė. 1999 patvirtintas Pajevonio herbas. 1827 kaime ir dvare buvo 435, 1897 – 494, 1923 bažnytkaimyje 513, dvare 127, 1959 kaime 257, 1970 – 264, 1979 – 170, 1989 – 565, 2001 – 576 gyventojai.
Pajevonys