Pakarvi mšis, Pokarvių mūšis, Pokarbių mūšis, įvyko 1261 01 22 Pakarvių kaimo laukuose, netoli Brandenburgo pilies, prie Prėskingos žiočių, apie 2,5 km į pietryčius nuo Aismarių, Notangoje (paribyje su Varme) tarp Vokiečių ordino bei kryžininkų ir prūsų sukilėlių. Vokiečių ordino Prūsijos krašto magistras Hartmundas Grumbachas, malšindamas Didįjį prūsų sukilimą (1260–74), sumanė prūsų sukilėliams iš karto smogti 2 kryptimis: Notangoje ir Semboje. Ties Pakarvių kaimu Vokiečių ordino kariuomenę netikėtai užpuolė ir sumušė Herkaus Manto vadovaujami prūsai; tai buvo pirmoji didelė pergalė atvirame mūšyje. Ji paskatino prūsus dar ryžtingiau kovoti su kryžiuočiais; iki 1261 vidurio daug jų išvaryta iš Varmės ir Pagudės. Vokiečių ordino kronikininkas Petras Dusburgietis 14 a. pradžioje rašė, kad notangai sumanė paaukoti savo dievams į nelaisvę paimtą Magdeburgo miestietį Hirtzhalsą (Hirchalsas). Šis prašė Herkaus Manto jį išgelbėti: priminė jam suteiktas malones, kai Magdeburge ėjo riterio mokslus. Herkus Mantas du kartus išgelbėjo Hirtzhalsą. Kai trečią kartą burtai lėmė mirti, jis pats sutiko būti sudegintas.

415