Pakrántės Kordiljerà (Cordillera de la Costa), Andų kalnagūbriai Kolumbijoje, Ekvadore, Peru ir Čilėje, ištįsę išilgai Ramiojo vandenyno pakrantės. Kolumbijos Pakrantės Kordiljera, arba Serranía de Baudó (didžiausias aukštis 1810 m), susidariusi iš paleogeno ir neogeno smiltainio ir mergelio, Ekvadoro Pakrantės Kordiljera (800 m) – iš paleogeno smiltainio ir klinties, Peru Pakrantės Kordiljera (1780 m) ir Čilės Pakrantės Kordiljera (2293 m, Colupo kalnas) – iš paleozojaus ir mezozojaus sluoksnių ir viršutinės kreidos magminių intruzijų. Kolumbijoje Atrato upės slėnis skiria Pakrantės Kordiljerą nuo Vakarų Kordiljeros. Šiaurės ir Vidurio Čilėje tarp Pakrantės Kordiljeros ir Pagrindinės Kordiljeros kalnagūbrių yra Išilginis slėnis. Pakrantės Kordiljeros kalnagūbriai labai suskaidyti skersinių sprūdžių ir į vandenyną tekančių upių slėnių. Pietų Čilėje Pakrantės Kordiljera pereina į priekrantės salas. Čilėje Pakrantės Kordiljerą tyrė lietuvių geologas ir minerologas I. Domeika.