Žemėlapis.

bendrovė Klovainių skalda (priekyje dolomitmilčių laukas)

Linkuvos kalvagūbris

Lygumai

Klovainių ąžuolas

Pakrúojo rajòno savivaldýbė yra Lietuvos šiaurėje, Šiaulių apskrityje, Latvijos pasienyje. Plotas 1316 km2 (2,0% Lietuvos ploto). 19 552 gyventojai (2018; 0,8 % Lietuvos gyventojų). Centras – Pakruojis (4447 gyventojai; 2018). 8 seniūnijos: Guostagalio, Klovainių, Lygumų, Linkuvos, Pakruojo, Pašvitinio, Rozalimo, Žeimelio. 2 miestai – Linkuva ir Pakruojis, 5 miesteliai – Klovainiai, Lygumai, Pašvitinys, Rozalimas, Žeimelis, 379 kaimai. 98,5 % savivaldybės gyventojų yra lietuviai, 0,6 % – rusai, yra ukrainiečių, latvių, lenkų (2001). Miesto gyventojų 27 %. Gyventojų vidutinis tankumas 20,5 žm./km2. 82,2 % savivaldybės gyventojų yra katalikai, 0,3 % – stačiatikiai, 0,3 % – evangelikai liuteronai, 0,1 % – sentikiai (2001).

Pakruojo rajono savivaldybės šiaurę užima Žiemgalos žemumos pietinė dalis, pietus – Mūšos‑Nemunėlio žemumos vakarinė dalis. Žemumas skiria Linkuvos kalvagūbris (aukščiausias prie Šikšnių, 87 m). Aukščiausia savivaldybės vieta yra pietvakariuose – 100 m. Sausio vidutinė temperatūra –5,2 °C, liepos 17,5 °C. Per metus iškrinta 545 mm kritulių. Per savivaldybę teka Mūša su dešiniaisiais intakais Šiladžiu, Kruoja, Daugyvene. 9 tvenkiniai. Dirvožemiai daugiausia lengvo ir vidutinio sunkumo priemolio glėjiškieji rudžemiai ir glėjiškieji išplautžemiai, yra karbonatingųjų rudžemių bei paprastųjų išplautžemių, šlynžemių, salpžemių, durpžemių. Miškai užima 19,5 % savivaldybės teritorijos; didžiausi – Gedžiūnų, Klusiškių, Laumenio, Pakruojo, Rozalimo. Vyrauja mišrieji miškai, yra eglynų, beržynų, drebulynų. Svarbiausios naudingosios iškasenos – dolomitas (Petrašiūnų II, Klovainių, Krivaičių karjerai) ir žvyras. Draumėnų kraštovaizdžio, Linkuvos geomorfologinis, Glėbavo pedologinis, Daugyvenės hidrografinis, Laumekių botaninis, Laumenio botaninis zoologinis draustiniai. Gamtos paminklai: 5 botaniniai (ąžuolai: Klovainių, Rozalimo, Storasis Klovainių, Storasis Pamūšio, Šilų), 3 geologiniai (Bulotiškio akmuo, Kundročių akmuo, Raudonpamūšio atodanga), geomorfologinis (Lapgirio ozas).

Maisto (daugiausia duonos), tekstilės (linų pluošto), medienos apdirbimo, keramikos (bendrovė Pakruojo keramika) pramonė, dolomitinės skaldos (Dolomitas, Klovainių skalda) gamyba. Žemės ūkio naudmenos užima 63 % savivaldybės ploto, iš jų 96 % – ariamoji žemė, 3,5 % – pievos ir natūralios ganyklos, 0,5 % – sodai ir uogynai (2007). 64,9 % visų pasėlių užima grūdiniai augalai, 19,7 % – rapsai, 1,7 % – cukriniai runkeliai, 0,9 % – bulvės (2007). Gaunama 6 % Lietuvoje užauginamų grūdų, 29,5 % linų, 6,5 % rapsų, 1,3 % bulvių 1,3 % daržovių derliaus. 2007 pagaminta 1,5 % Lietuvos gyvulininkystės produkcijos (2,5 % pieno). Veisiama 2,5 % visų Lietuvoje veisiamų galvijų (2,4 % karvių), 3,5 % kiaulių, 3,1 % ožkų, 1,1 % avių, 1,1 % arklių, 0,6 % naminių paukščių (2008). Per Pakruojo rajono savivaldybės teritoriją eina Šiaulių–Pasvalio plentas.

2009 buvo 2 gimnazijos, 3 vidurinės, 10 pagrindinių, 1 pradinė mokyklos, 6 vaikų lopšeliai‑darželiai, 4 vaikų darželiai, suaugusiųjų ir jaunimo švietimo centras, muzikos mokykla, sporto centras, pedagoginė psichologinė tarnyba, sutrikusio intelekto jaunuolių centras, 2 socialinių paslaugų centrai, 2 vaikų globos namai. 10 bažnyčių, 2 kultūros centrai, 9 kultūros namai, 4 laisvalaikio salės, biblioteka (21 filialas). Ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, 6 ambulatorinės gydymo įstaigos, 24 medicinos punktai. Pakruojo turizmo informacijos centras. Pakruojo krašto muziejus Žiemgala (Žeimelis), J. Paukštelio memorialinis kambarys (Titoniai), J. Pakalnio memorialinė sodyba (Veselkiškiai), Rozalimo kraštotyros muziejus, Pakruojo dvaro ansamblis ir kitos lankytinos vietos.

Istorija

Pakruojo rajonas buvo sudarytas 1950 iš panaikintų apskričių: iš Šiaulių – 15, Radviliškio – 9 ir Joniškio – 2 apylinkių. Rajono plotas buvo 750 km2. 1974 buvo du rajono pavaldumo miestai (Linkuva, Pakruojis). 1950–53 priklausė Šiaulių sričiai. 1954 ir 1959 pradžioje, 1963 ir 1972 buvo 10, 1985 – 8 apylinkės. 1959 pabaigoje prie Pakruojo rajono prijungta Linkuva ir 13 panaikinto Linkuvos rajono apylinkių. 2000 vietoj Pakruojo rajono įsteigta Pakruojo rajono savivaldybė.

-Pakruojo rajonas