Palénkės vaivadijà (województwo podlaskie) yra Lenkijos šiaurės rytinėje dalyje. Ribojasi su Lietuva (šiaurės rytuose; sienos ilgis 104 km) ir Baltarusija (rytuose; 260 km). Plotas 20 180 km2. 1,19 mln. gyventojų (2010). Centras – Balstogė (297 000 gyventojų, 2010); kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2010): Suvalkai (69,3), Lomža (62,8), Augustavas (30,5), Bielskas (26,5). Viena rečiausiai gyvenamų Lenkijos vaivadijų (58,7 žm./km2, 2010). Miesto gyventojų 59,1 %. Etninė gyventojų sudėtis labai įvairi. Be lenkų, Palenkės vaivadijos šiaurės rytuose gyvena lietuvių (apie 10 000 žm.), daugiausia Punske, Seinuose, Šipliškėje ir jų apylinkėse. Yra baltarusių, totorių, ukrainiečių, rusų, žydų, romų (čigonų). Palenkės vaivadija suskirstyta į 14 apskričių; 3 miestai turi apskrities teises.

Didesnioji Palenkės vaivadijos teritorijos dalis yra Šiaurės Palenkės žemumoje (Mazovijos‑Palenkės žemumos dalis). Šiaurėje įsiterpia Baltijos aukštumų ruožas – Vakarų Suvalkų, Rytų Suvalkų, Ełko aukštumos (ežerynai), zandrinė Augustavo lyguma. Palenkės vaivadijos aukščiausia vieta – Rowejska Góros kalnas (298 m; vaivadijos šiaurėje, Lietuvos pasienyje). Palenkės vaivadija – viena šalčiausių Lenkijos vietų (vidutinė metinė temperatūra mažiau kaip 7 ºC, šiaurės rytuose mažiau kaip 6 ºC); per metus iškrinta nuo 550 mm (pietuose) iki 700 mm (šiaurėje) kritulių, vegetacijos laikotarpis trumpas (190–205 dienos). Diduma Palenkės vaivadijos teritorijos yra Vyslos baseine; svarbiausios upės – Narevas, Bebra, Bugas (juo eina vaivadijos pietinė riba). Vaivadijos šiaurėje prasidedančios Šešupė, Juodoji Ančia priklauso Nemuno baseinui. Vyslos ir Nemuno baseinus jungia Augustavo kanalas. Vaivadijos šiaurėje daug ežerų, iš jų didžiausi – Vygrių, Raigardo ežerai, giliausias Lenkijoje – Ančios ežeras. Bebros ir Narevo slėniuose daug pelkių, durpynų. Dirvožemiai aukštumose išplautžemiai ir rudžemiai, lygumose – smėlžemiai ir jauražemiai, upių slėniuose – durpžemiai ir šlynžemiai. Miškingumas 29,2 %. Didžiausi miškų masyvai (daugiausia pušynai ir mišrieji su eglių priemaiša) yra vaivadijos šiaurėje ir rytuose (Belovežo, Knyszyno, Augustavo girios). Veisiasi stumbrai (Belovežo ir Knyszyno giriose), briedžiai, bebrai, kurtiniai, tetervinai, žuvininkai, gulbės, baltieji gandrai. Saugomos teritorijos užima apie 33 % Palenkės vaivadijos ploto. 4 nacionaliniai parkai: Belovežo (1977 įtrauktas į UNESCO biosferos rezervatų sąrašą), Bebros, Vygrių, Narevo; 3 kraštovaizdžio parkai: Narevo slėnio Lomžos kraštovaizdžio, Knyszyno girios, Suvalkų; 85 rezervatai, daugiau kaip 2000 gamtos paminklų.

Palenkės vaivadija – agrarinė pramoninė vaivadija; plėtojama prekybos ir paslaugų sfera. Veikia Suvalkų laisvoji ekonominė zona. Suvalkų apylinkėse rastas magnetinės geležies rūdos (magnetito) telkinys (neeksploatuojamas; įvertinti ištekliai apie 1 mlrd. t); kartu su magnetitu slūgso titano ir vanadžio rūdos. Yra radioaktyviųjų elementų (urano; į pietus nuo Balstogės), retųjų žemių elementų klodų. Kasama kreida, žvyras, smėlis, molis, durpės. Maisto (daugiausia pieno, t. p. mėsos, cukraus, malimo, vaisių ir daržovių, alaus, spirito, tabako), tekstilės, medienos apdirbimo, baldų, statybinių medžiagų, stiklo, chemijos pramonė, mašinų ir įrenginių gamyba. Pramonės svarbiausi centrai: Balstogė, Lomža, Suvalkai. Žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonės tolygiai pasiskirsčiusios visoje Palenkės vaivadijos teritorijoje. Žemės ūkio naudmenos užima 59,7 % teritorijos (39,5 % – ariamoji žemė, 20 % – pievos ir ganyklos, 0,2 % – sodai). Auginama bulvės, rugiai, kviečiai, avižos, kukurūzai (grūdams ir žaliajam pašarui), rapsai, cukriniai runkeliai. Veisiama galvijai (daugiausia pieniniai), arkliai (eksportui), kiaulės. Balstogėje yra žemės ūkio prekių birža, būna mugės. Turizmas (svarbiausi regionai – Suvalkų ežerynas, Belovežo, Knyszyno girios, Bebros, Narevo slėniai); plėtojamas kaimo turizmas. Vandens, jodinėjimo ir kitoks sportas. Augustavo kurortas (gydomojo purvo klodai, mineraliniai vandenys). Per Palenkės vaivadijos teritoriją eina Varšuvos–Vilniaus–Sankt Peterburgo geležinkelis, tranzitiniai automobilių keliai iš Lietuvos į Vakarų Europą, Draugystės naftotiekis, dujotiekis iš Jamalo pusiasalio (Rusija) į Vakarų Europą.

Palenkės vaivadija įkurta 1999 vietoj buvusių Balstogės, Lomžos (be kelių pietvakarinės dalies valsčių) vaivadijų ir Suvalkų vaivadijos rytinės dalies.

-podlaskie