Palių mūšis

Pãlių mšis, Pãlių kautỹnės, Pãlių-Žùvinto mšis, Lietuvos partizanų ir NKVD mūšis. Vienas didžiausių mūšių per Lietuvos partizaninį karą (1944–53). Vyko 1945 08 05–09 (kitais duomenimis, 08 06–15) Paliose (Žuvinto pelkėje) ir Žuvinto ežero salose (Simno vlsč., Alytaus apskr.) tarp partizanų Dzūkų grupės dalinio (apie 150 žm.; vadas majoras S. Staniškis, slapyvardžiais Pelė, Litas) ir NKVD 132 pasienio pulko, pasienio specialaus junginio būrio bei reguliariosios kariuomenės dalinių kareivių.

Sovietiniai baudėjai turėjo šarvuočių, ant Liepakojų ir Aleknonių kaimų (Simno vlsč.) kalvelių pastatė patrankas, prie Žuvinto ežero ir Palių – minosvaidžius. Virš ežero ir pelkių iš žvalgybinių lėktuvų paleistomis raketomis buvo nurodomos partizanų telkimosi vietos.

Dėl didelio sovietinių karinių jėgų pranašumo S. Staniškis nestojo į atvirą mūšį, o dalinį išskirstė būriais. Dzūkų būrys (vadas J. Menčinskas, slapyvardžiu Ąžuolas) nepastebimai pasitraukė prie Buktos (Žaliosios) miško ir užėmė kovos pozicijas. Šarūno būrys (vadas J. Kasparavičius, slapyvardžiu Strausas) užsimaskavo ir pasirengė gynybai Žuvinto ežero Didžiojoje saloje. Kiti būriai užėmė pozicijas Paliose ir keliose kitose ežero salose, kad galėtų plaukiojančių salų (kinių) priedangoje pasitraukti. 08 05 rytą Palios ir Žuvinto ežeras buvo apsupti. Įnirtingas mūšis vyko Žuvinto pelkėje, prie Kiaulyčios upės; iš čia Dzūkų būrys per Palias veržėsi į Buktos mišką, nelygioje kovoje žuvo 5 partizanai.

Palių mūšio partizanų būrys (vadas – V. Gavėnas, slapyvardžiu Tarzanas; stovi iš kairės šeštas)

NKVD kareiviai šaudydami ėjo kemsynais grandine vienas nuo kito per metrą, peržengdami saviškių lavonus. Kareivių kita grupė valtimis ir plaustais plaukė ežero rytine puse salų link. Partizanai juos naikino granatomis ir kulkosvaidžiais.

Mūšis naktį aprimdavo, rytą atsinaujindavo. Minosvaidžio sviediniui pataikius į partizanų valtį, nuskendo jų maisto atsargos. 08 06 po pietų puolantieji sovietų kariškiai keliomis valtimis išsikėlė į partizanų apleistą plaukiojančią salą; jie uždegė palapines, išdaužė indus. Neatlaikiusi svorio sala ėmė grimzti į ežero dugną, panikuojančius baudėjus iš gretimos salos nukovė J. Lajaus vadovaujamų partizanų būrys. Dėl nuolatinių puolimų nutrūko partizanų ryšys su vadovybe ir ryšininkais. Tik 08 12 partizanai sužinojo, kad baudėjai pasitraukė; jie susirinko į Didžiąją salą. Žuvo 12 laisvės kovotojų. Jų kūnai buvo išniekinti Simno aikštėje ir užkasti prie arklidžių.

paminklas Palių mūšyje žuvusiems Šarūno kuopos Daukšių ir J. Žukausko‑Dagilio būrių partizanams. Bendras paminklo ir atminimo lentos vaizdas (Riečių kaimas, Gudelių seniūnija, Marijampolės rj. savivaldybė; autorius J. Nevulis)

Palių mūšis – išskirtinis Lietuvos partizaniniame kare: vyko didžiuliame (5428 ha) pelkių, vandens, salų masyve ir truko keletą dienų. Per mūšį patyrusi didelių nuostolių NKVD šiame krašte didelių karinių operacijų vėliau nerengė.

1995 Riečiuose (Gudelių seniūnija) ir 2005 Aleknonyse žuvusiems partizanams pastatyti atminimo paminklai.

-Palių-Žuvinto kautynės

1248