Pamari kultūrà, Rzucewo kultūra (Žùcevo kultūrà), Výslos‑Nẽmuno kultūrà, akmens amžiaus archeologinė kultūra. Gyvavo 3300–1800 pr. Kr. Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje. Kultūrą 19 a. pabaigoje išskyrė vokiečių archeologai P. Schifferdeckeris, O. Tischleris, E. Hollackas ir G. M. Berendtas. Pagal 1954 paskelbtus Rzucewo gyvnvietės tyrimus kartais vadinama Rzucewo kultūra. Laikyta virvelinės keramikos kultūros dalimi, bet naujausi tyrimai leidžia teigti, kad Pamarių kultūra – Baltijos pietrytinės dalies savarankiškai susidariusių bendruomenių, kurių ištakos siekia vidurinio neolito 2 pusę, visuma. Pamarių kultūrai didelę įtaką darė piltuvėlinių taurių, rutulinių amforų, virvelinės keramikos, Narvos ir Nemuno kultūros. Išskiriami Pamarių kultūros 2 laikotarpiai. Ankstyvuoju laikotarpiu (3300/3100–2800/2700 pr. Kr.) gamintos siaurakaklės amforos ryškiai pūstais šonais ir didelėmis ornamentuotomis ąselėmis ant petelių. Taurelės mažos, profiliuotais šonais, masyviais plokščiais dugneliais. Puodai plačiomis angomis (jų skersmuo kartais gerokai didesnis negu puodo aukštis) su auselėmis, C ir S pavidalo kakleliais. Pradėtos naudoti lempelės. Indai puošti ryškiais vyraujančiais virvelių įspaudais, kurie sudaro sudėtingas kompozicijas.

ankstyvosios Pamarių kultūros keramikos dirbiniai

Pamarių kultūros gyvenamasis ir ūkinis pastatai (R. Zalcmano rekonstrukcija)

Gyventojai naudojo titnaginius trikampius strėlių antgalius, peilius, akmeninius įtveriamuosius kirvius, skobtus, kaltelius, akmeninius pasvarus, trintuvus, gamino trapecinius gintarinius kabučius, segmento formos sagutes, skridinius su skylėmis. Vėlyvuoju laikotarpiu (2800/2700–1800 pr. Kr.) pradedamos žiesti amforos, panašios į virvelinės keramikos ir rutulinių amforų kultūros indus, taurelės, taurės stačiais arba kiek profiliuotais kakleliais. Puodai puošti gnaibytiniais ornamentais, rumbais. Šiuo laikotarpiu gyventojai ėmė daugiau gaminti kaltelių iš skalūno, gintarinių grandžių, vamzdinių karolių. Pamarių kultūros gyvenvietės kūrėsi Baltijos jūros įlankų ir marių pakrantėse, verstasi nuolatine ir pelninga ūkine veikla, jose gyventa ilgai. Pastatai stulpinės konstrukcijos, kiek įgilinti, su židiniais, iki 17–18 m ilgio ir iki 4 m pločio. Gyventojai vertėsi žvejyba, gyvulininkyste, medžiokle (ruoniai), žemdirbyste, rinko gintarą. Už gintarą, ruonių taukus, žuvis įsigydavo naminių gyvulių, kultūrinių javų. Mirusiuosius laidojo duobėse pastatų viduje arba po pilkapių sampilais. Kai kurių gyvenviečių kultūriniame sluoksnyje rasta sudaužytų kaukolių (siejama su kanibalizmu).

Pamarių kultūra Lietuvoje

Lietuvoje vėlyvosios Pamarių kultūros Nidos akmens amžiaus gyvenvietę tyrė R. Rimantienė. Šiai kultūrai buvo priskiriami Meškadaubėje (Neringos savivaldybės teritorija) ir Juodkrantėje rasti kapai, bet tam prieštarauja naujausių tyrimų duomenys.

archeologinė kultūra

R. Rimantienė Šventoji kn. 2 Vilnius 1980; A. Girininkas Ar Pamarių kultūra priklausė Virvelinės keramikos kultūros ratui? / Lituanistica 2006 nr. 4.

3044