Pamplona (Pamplonà), baskų k. Iruña, Iruñea (Irùnja), miestas Ispanijos šiaurėje, Vakarų Pirėnų pietvakarinėse prieškalnėse, prie Argos upės (Ebro intakas); Navaros autonominės srities ir provincijos centras.
201 700 gyventojų (2019); aglomeracijoje (jai priklauso Barañaino, Burlados, Ansoaino ir kiti miestai) 355 000 gyventojų (2019).
Oro uostas. Geležinkeliai ir plentai į Saragosą, Vitoriją, plentai į San Sebastiáną, Logroño, Léridą. Juodoji metalurgija, automobilių (Volkswagen bendrovė), statybinių medžiagų, vėjo turbinų, metalo dirbinių gamyba, chemijos, odos, tekstilės, popieriaus, maisto (malimo, cukraus, likerio) pramonė. Amatai (vynmaišių, sandalų, virvių, molinių indų gamyba). Turizmas.
Kasmetinės bėgtynės su buliais miesto gatvėmis (vyksta liepos pradžioje, per Šv. Fermino šventę), korida. Per Pamploną eina maldininkų kelias (1993 įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą) iš Prancūzijos į Santiago de Compostelą. Privatus katalikiškasis Navaros universitetas (įkurtas 1952), Viešasis Navaros universitetas (įkurtas 1987), Nacionalinio nuotolinių studijų universiteto (įkurtas 1972) skyrius. Konservatorija. Navaros archyvas. Muziejai, iš jų žymiausi – Navaros (archeologija, menas) ir vyskupijos religinio meno (katedroje). Koridos arena. Gayarre’s teatras. El Baluartės kultūros centras (teatro, šokio studijos, Navaros simfoninis orkestras). Tarptautinis dokumentinių kino filmų festivalis.
bėgtynės su buliais Pamplonoje
2271
Architektūra
Gotikinė Švč. Mergelės Marijos katedra (13 a. vidurys–16 a., viename bokštų 16 a. varpas, fasadas 1783), bažnyčios – Šv. Saturnino, arba Šv. Sernino (12–13 a., restauruota 19 a.), Šv. Mykolo (13 a.), Šv. Dominyko (17 a. fasadas), Šv. Augustino (abi 16 a.), čurigeresko Šv. Ignaco Lojolos bazilika (1624). Rūmai Cámara de Comptos (apie 1364), citadelė (1571), karmelitų vienuolynas (1634), barokinė rotušė (17 a.), konsistorija (1741), klasicistiniai Navaros rūmai (19 a. vidurys).
2271
Istorija
Manoma, įkurta 75 pr. Kr. Romos valstybės veikėjo Gnėjaus Pompėjaus Didžiojo, vadinta Pompėjopoliu ar Pompelo. 5–8 a. valdant vestgotams tapo vyskupijos centru. 8 a. labai nukentėjo dėl maurų ir frankų antpuolių, po 778 Karolio Didžiojo nesėkmingo žygio į Saragosą visiškai apleista. Vėliau atstatyta, 11 a. tapo Navaros karalystės sostine, vadinta Ciudad de la Navarrería.
12 a. prie Pamplonos prijungus gretimas San Cernino ir San Nicoláso gyvenvietes kilo 3 miesto dalių gyventojų kovos, per kurias 1276 žuvo daug gyventojų, miestas beveik apleistas. 1571 Ispanijos karalius Pilypas II čia pastatė tvirtovę, Pamplona tapo Ispanijos šiaurinėje dalyje stipriausiai įtvirtintu miestu, dėl draudimo statyti namus prie gynybinių sienų išorinės pusės apgyvendinta labai tankiai, neliko vidinių kiemų. 18 a. čia pastatyta daug didikų rūmų.
20 a. pradžioje gynybinė siena prarado reikšmę, miestas plėtėsi, buvo sparčiai industrializuotas. 21 a. pradžioje vienas ekonomiškai stipriausių Ispanijoje.
2271