Panaros mūšis
Panarõs mšis, Lietuvos partizanų ir NKVD kautynės. Įvyko 1945 02 28 tarp antisovietinių Lietuvos partizanų Juozapavičiaus dalinio (vadas M. Lukošiūnas) ir NKVD kuopos Panaros ir Žeimių kaimuose (Merkinės vlsč., Alytaus apskr.).
3 būrių partizanai (iki 120; NKVD pranešime nurodoma iki 250), vadovaujami M. Lukošiūno (slapyvardis Lukošius), A. Grušausko (slapyvardis Siaubas) ir J. Slautos (slapyvardis Aušra), įsitvirtino Panaros kaimo sodybose. Po apie 1 val. nuo ryto trukusių kautynių, gausėjant NKVD pajėgoms, partizanai atsišaudydami iš lėto pasitraukė link Vilkiautinio kaimo, arčiau Žaliamiškio (keli žuvo).
Mūšis vyko visą dieną. Prie Žaliamiškio į pagalbą atskubėjęs A. Kiseliausko būrys stipriu šaudymu privertė kareivius trauktis. Prie Liškiavio ežero žuvo M. Lukošiūnas ir dar 4 kovotojai; laikinai buvo palaidoti Žaliamiškio bunkeryje (NKVD pranešime žuvusiųjų nurodyta 37). Vadovavimą perėmęs J. Slauta įsakė trauktis į Snaigupės kaimą: jo miškas jungėsi su Puščios miškais. Žuvusiuosius sovietinius kareivius (pasak liudytojų, iki 70) vietiniai gyventojai rogėmis vežė prie mašinų.
Panaros mūšis – vienas didžiausių Dzūkijoje per Lietuvos antisovietinį partizaninį karą (1944–53).
Panaros kautynės
2737