Panatėnãjos (Panathēnaia), seniausia Atikos šventė deivės Atėnės garbei. Svarbiausia šventė senovės Atėnuose, viena iškilmingiausių švenčių visoje senovės Graikijoje. Vykdavo Hekatombeono mėnesį (liepos pabaigoje–rugpjūčio pradžioje). Kasmet buvo švenčiamos Mažosios Panatėnajos, kartą per 4 metus – Didžiosios Panatėnajos. Didžiosios Panatėnajos būdavo švenčiamos 6 dienas. Per Didžiąsias Panatėnajas nuo Peisistrato laikų (6 amžiuje prieš Kristų) Atėnuose vykdavo svarbiausia ceremonija – iškilmingos eitynės nuo miesto vartų į akropolyje stovinčią Atėnės Paladės šventyklą, ten deivei dovanodavo ant švento laivo stiebo atgabentą puošnų peplą (senovės graikių drabužis), jauni vyrai vesdavo aukojimui skirtus gyvulius (hekatomba), seniai nešdavo alyvmedžių šakas, merginos – krepšius su brangiais kultui skirtais indais, jaunos mergaitės – peplą. Po procesijos vykdavo bendros vaišės. Per Didžiąsias Panatėnajas varžydavosi dainininkai rapsodai, muzikantai, vykdavo žirgų lenktynės, būdavo šokami kariniai šokiai. Šeštąją dieną garbindavo graikų pergalės prieš persus didvyrį Temistoklį – tuomet Pirėjo uoste lenktyniaudavo trieros. Varžybų, konkursų nugalėtojai būdavo apdovanojami Panatėnajų amfora su aliejumi ir vainiku iš akropolyje augančio švento alyvmedžio lapų. Mažosios Panatėnajos būdavo švenčiamos ne taip iškilmingai, be svarbiausių ceremonijų.