Pandorà (Pandōra), graikų mitologijoje – pirmoji moteris. Pandorą iš žemės ir vandens žmonėms kerštaujančio Dzeuso valia sukūrė Hefaistas, Atėnė aprengė ją sidabriniais drabužiais, uždėjo aukso karūną; kiti dievai apdovanojo Pandorą grožiu, žavumu, klasta, melu, išmokė verpti ir austi (kadangi buvo visų dievų apdovanota, gavo Pandoros vardą, t. y. visų apdovanotosios). Dzeusas pasiuntė Pandorą žmonėms, bausdamas juos už Prometėjo nusikaltimą (ugnies pagrobimą). Tapusi ją pamilusio Prometėjo brolio Epimetėjo žmona, smalsaudama atvožė dievų dovanotą indą, kuriame buvo visos žmonių nelaimės, ydos bei ligos, ir jas iš ten išleido. Dzeuso valia Pandora indą užvožė, kai indo dugne buvo likusi Viltis (iš žmonių buvo atimta net geresnio gyvenimo viltis). Iš Pandoros mito kilo posakis Pandoros skrynia, reiškiantis nelaimių šaltinį. Mitas atskleidžia neigiamą požiūrį į moteriškąjį pradą patriarchato įsitvirtinimo laikotarpiu.