Žemėlapis

Raguva (priekyje – Šv. Florijono skulptūra)

Čičinsko kalnas

Naujamiesčio akmuo

Pašilių stumbrynas

Linų muziejus

Pãnevėžio rajòno savivaldýbė yra Lietuvos vidurinėje dalyje. Plotas 2179 km2 (3,30% Lietuvos ploto). 88 715 gyventojų (2018; 1,28 % Lietuvos gyventojų). Centro neturi. 12 seniūnijų: Karsakiškio, Krekenavos, Miežiškių, Naujamiesčio, Paįstrio, Panevėžio, Raguvos, Ramygalos, Smilgių, Upytės, Vadoklių, Velžio. 1 miestas – Ramygala, 8 miesteliai – Geležiai, Krekenava, Miežiškiai, Naujamiestis, Raguva, Smilgiai, Šilai, Vadokliai, 752 kaimai. 97,6% savivaldybės gyventojų yra lietuviai, 1,3% – rusai, 0,3% – lenkai, 0,2% – ukrainiečiai, yra baltarusių, romų (čigonų; 2001). Miesto gyventojų 3,9% (2009). Gyventojų vidutinis tankumas 19,7 žm./km2. 88,2% savivaldybės gyventojų yra katalikai, 0,5% – stačiatikiai, 0,3% – sentikiai (2001).

Panevėžio rajono savivaldybės šiaurinė dalis yra Mūšos‑Nemunėlio žemumoje, likusioji – Nevėžio žemumoje. Savivaldybės paviršius žemėja į šiaurę ir pietus (žemiausia vieta yra pietuose, prie Nevėžio, 30 m), aukštėja į vakarinį ir rytinį pakraščius (aukščiausia vieta yra prie Ukmergės rajono savivaldybės ribos, ties Briežvalkiu, 88 m). Sausio vidutinė temperatūra 0,6 °C, liepos 18 °C (2008). Per metus iškrinta 621 mm kritulių. Per savivaldybę teka Pyvesa, Lėvuo su intaku Įstru, Nevėžis su intakais Alanta, Juoda, Upyte, Linkava (kairieji), Juosta, Kiršinu, Vadaktimi (dešinieji), 12 ežerų, 17 tvenkinių. Dirvožemiai daugiausia priesmėlio ir lengvo priemolio, glėjiškieji rudžemiai ir glėjiškieji išplautžemiai, yra glėjiškųjų jauražemių bei karbonatingųjų išplautžemių ir karbonatingųjų rudžemių, smėlžemių, šlynžemių, durpžemių, salpžemių. Miškai užima 34,2% savivaldybsė teritorijos; didžiausi miškai – Žalioji giria, Gėlainių, Gitėnų, Raguvos, Gustonių. Auga daugiausia beržynai ir mišrūs miškai, yra pušynų, eglynų. Svarbiausios naudingosios iškasenos – smėlis ir žvyras. Krekenavos regioninio parko didžioji dalis, Naudvario, Viržonų botaniniai, Žaliosios girios botaninis zoologinis, Juostos hidrografinis, Sanžilės kraštovaizdžio draustiniai. Gamtos paminklai: 1 botaninis (kadagys), 7 geologiniai (akmenys: Banionių, Barklainių, Didysis, Mukolas su Mukoliuku, Naujamiesčio, Rapolas, Velnio pėda), 1 hidrogeologinis (Vilktupio šaltinis).

Maisto (daugiausia mėsos – bendrovės Krekenavos agrofirma, Ristva; duonos, pieno) pramonė, kombinuotųjų pašarų, baldų (Raguvos baldų dirbtuvės), statybinių medžiagų gamyba. Žemės ūkio naudmenos užima 47,4% savivaldybės ploto, iš jų 80,1% – ariamoji žemė, 18,9% – pievos ir natūralios ganyklos, 1,0% – sodai ir uogynai (2008). 69,0% visų pasėlių užima javai, 15,6% – rapsai, 2,0% – bulvės (2008). Gaunama 5,7% Lietuvoje užauginamų grūdų, 7,3% rapsų, 6,6% cukrinių runkelių, 5,3% daržovių, 3,8% bulvių derliaus. 2008 pagaminta 4,4% Lietuvos gyvulininkystės produkcijos, 5,0% – augalininkystės produkcijos. Veisiama 3,5% visų Lietuvoje veisiamų galvijų (3,6% karvių), 6,3% kiaulių, 0,7% ožkų, 2,7% avių, 1,7% arklių, 4,3% naminių paukščių (2009). Dar veisiami stumbrai (Pašilių stumbrynas). Per Panevėžio rajono savivaldybės teritoriją eina Via Baltica ir Vilniaus–Panevėžio–Klaipėdos automobilių magistralės, plentai į Anykščius, Biržus, Kėdainius, Rokiškį. Per savivaldybę eina Radviliškio–Daugpilio (Latvija), Aukštaitijos siaurasis geležinkeliai. Įstros, Rojūnų aerodromai.

2009 buvo 4 gimnazijos, 4 vidurinės, 14 pagrindinių, 5 pradinės mokyklos, 4 ikimokyklinio ugdymo skyriai, 4 vaikų darželiai‑mokyklos, 6 vaikų lopšeliai‑darželiai, muzikos mokykla, 12 kultūros centrų, viešoji biblioteka ir 35 jos filialai. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Upytės bandymų stotis. 15 bažnyčių. 3 palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės, 4 ambulatorijos, 5 bendrosios praktikos gydytojo kabinetai, 28 medicinos punktai. Vaikų, senelių globos namai, pensionas. Viešoji biblioteka turi tris literatūros muziejus: J. Tumo‑Vaižganto ir Knygnešių (Ustronė), G. Petkevičaitės‑Bitės (Puziniškis), M. Grigonio (Senamiesčio vienkiemis). Smilgių muziejus‑etnografinė sodyba, J. Zikaro memorialinis (Paliukai), Linų (Stultiškiai) muziejai, Naudvario, Liberiškio, Bistrampolio, Alančių dvarų sodybos. Čičinsko kalnas ir kitos lankytinos vietos.

Istorija

Panevėžio rajonas sudarytas 1950 iš 40 panaikintų Panevėžio apskrities ir 3 Kupiškio apskrities apylinkių. Rajono plotas 937 km2. Centras ir rajono pavaldumo miestas Panevėžys. 1974 buvo 1 rajono pavaldumo miestas (Ramygala). 1950–53 priklausė Šiaulių sričiai. 1954 ir 1959 buvo 12, 1963 – 13, 1972 – 16, 1985 – 13 apylinkių. 1959 prie Panevėžio rajono prijungtos panaikintų rajonų apylinkės: po vieną Troškūnų ir Vabalninko, trys Joniškėlio. 1962 prie Panevėžio rajono prijungtas Ramygalos rajonas ir dvi Radviliškio rajono apylinkės. 4 Panevėžio rajono apylinkės perduotos Kėdainių rajonui. Panevėžys nuo 1986 – respublikinio pavaldumo miestas, rajonui nepriklauso. 2000 vietoj Panevėžio rajono įsteigta Panevėžio rajono savivaldybė.

-Panevėžio rajonas