Panevėžiùkas, kaimas Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, Babtų seniūnijoje, 6 km į šiaurę nuo Babtų; parapijos centras. 678 gyventojai (2011). Panevėžiukas įsikūręs prie Nevėžio ir Striūnos santakos. Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia. Apdailos medžiagų gamyba (bendrovė Ebonitas). Paštas, medicinos punktas, pagrindinė mokykla (1923−51 pradinė, 1951−99 septynmetė, aštuonmetė, devynmetė; veikia mokyklos muziejus), vaikų darželis, biblioteka. Kapinėse yra rašytojo K. Puidos kapas (1989 pastatytas stogastulpis). Į šiaurę nuo kaimo yra Aluonos hidrografinis draustinis, Vikūnų piliakalnis, į vakarus − Žalgirio parkas. Prie Panevėžiuko buvo 5−8 a. kapinynas (sunaikintas 1928−29). Rasta geležinių įmovinių kirvių, įmovinių ietigalių, gintarinių karoliukų, žalvarinių lankinių žieduotų segių ir kitų archeologinių radinių.

Architektūra

Nukryžiuotojo Jėzaus mūrinė bažnyčia Panevėžiuke (1747)

Panevėžiuko dvaro rūmai (18 a. pabaiga, 20 a. pradžioje išplėsti)

Nukryžiuotojo Jėzaus mūrinė bažnyčia (1747) vėlyvojo baroko stiliaus, su klasicizmo bruožais, reto Lietuvoje trikampio plano. Šalia – buvusi špitolė, ansamblį juosia šventoriaus tvora su vartais (18 a.). Bažnyčioje – žalvarinis varpas (1639), paveikslas Šventoji šeima (18 a.), medinė skulptūra Trimituojantis angelas (19 a.), fasade – geležinis ornamentuotas kryžius (18 a. pabaiga–19 a. pradžia).

2271

Istorija

Rašytiniuose šaltiniuose Panevėžiukas minimas 14 amžiuje, Panevėžiuko dvaras − 1544. 1896−1992 kaime veikė plytinė. Sovietų okupacijos metais Panevėžiukas buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1902 kaime buvo 75, dvare 28, 1923 kaime − 20, dvare 72, 1959 kaime 397, 1970 − 503, 1979 − 565, 1989 − 680, 2001 − 705 gyventojai.