Panònija (lot. Pannonia), senovės Romos provincija. Sudaryta 8 a. pr. Kr., romėnams padalijus Ilyrijos provinciją į 2 provincijas Dalmatiją ir Panoniją. Apėmė dalį dabartinės Austrijos, Kroatijos, Serbijos, Slovėnijos, Slovakijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Vengrijos vakarinę dalį. Pavadinimas kilo nuo ten gyvenančių ilyrų genčių panonų. Gyventojai vertėsi žemdirbyste. 2–5 a. romėnai turėjo nuolat ginti Panoniją nuo kvadų, markomanų, gotų, hunų ir kitų genčių puldinėjimų. Apie 102–107 imperatorius Trajanas padalijo provinciją į 2 dalis: Aukštutinę Panoniją (lotyniškai Pannonia Superior) – Panonijos vakarinė dalis, ir Žemutinę Panoniją (Pannonia Inferior) – rytinė dalis. 5 a. viduryje Panoniją užėmė hunai. Po hunų genčių sąjungos vado Atilos mirties (453) Panonija priklausė ostgotams, langodams, avarams, slavams, Habsburgams, Osmanams (nuo 1526 iki 1686). Po Pirmojo pasaulinio karo regioną pasidalijo Austrija, Vengrija bei Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystė. Žinoma, kad 1–2 a. baltai prekiavo su Panonijos gyventojais.

Aukštutinė Panonija; Žemutinė Panonija; -Romos provincijos