Papilio herbas

Papilỹs, miestelis Biržų rajono savivaldybės teritorijoje, 21 km į rytus nuo Biržų; seniūnijos, katalikų ir evangelikų reformatų parapijų centras. 236 gyventojai (2011). Šalia miestelio yra Papilio kaimelis. Per miestelį teka Rovėja. Plentas į Kvetkus, pro Papilį eina Biržų–Pandėlio–Rokiškio plentas. Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos, evangelikų reformatų bažnyčios. Paštas, ambulatorija (įsteigta 1936), pagrindinė mokykla (nuo 1864 gubernijos liaudies, 1907–44 pradinė mokykla, 1944–48 progimnazija, 1948–49 gimnazija, 1949–2001 vidurinė), kultūros namai (1948), biblioteka (1951), K. Binkio muziejus. Parkas, 2 tvenkiniai, griovos juosiamas piliakalnis, piliavietė. Partizanų kapavietė su atminimo paminklu.

Architektūra

evangelikų reformatų bažnyčia Papilyje (1785)

Miestelis linijinio plano. Evangelikų reformatų bažnyčia, turinti renesanso bruožų (1785) ir šventoriaus tvora su vartais (19 a. pabaiga). Dvaro sodyba (19 a.).

2271

Istorija

Manoma, 15 a. Papilio medinę pilį-dvarą valdė Astikai. Apie 16 a. 4 dešimtmetį ją perėmė Radvilos. 1553 pastatyta bažnyčia (apie 1565 pasisavinta evangelikų reformatų). 1568 paminėtas miestelis. 1591 Kristupas Radvila Perkūnas pastatė naują rezidenciją. Prie jos buvo vandens malūnas, netoliese – palivarkas. 1595 minima evangelikų reformatų parapinė mokykla. 1606 miestelyje buvo turgaus aikštė, 33, 1610 – 43 dūmai. Per 1600–29 Abiejų Tautų Respublikos–Švedijos karą 1625 Švedijos kariuomenė sudegino miestelį ir palivarką, per 1655–60 Šiaurės karą 1658 – pilį (1883 Papilys degė, 1915 sudegintas ir sugriautas). Apie 1717 pastatyta katalikų bažnyčia, 1758 įsteigta parapija. 1764 pastatytas reguliariųjų kanauninkų atgailos vienuolynas (uždarytas 1832). 1785 pastatyta mūrinė evangelikų reformatų bažnyčia. 1861–1950 Papilys buvo valsčiaus centras. Po 1861 valstiečių reformos Papilio valstiečiai atsisakė eiti lažą; jų malšinti atsiųstas karinis dalinys. Per 1905–07 revoliuciją 1905 12 gyventojai išvaikė valsčiaus valdybą. 1908 įvyko pirmas viešas lietuvių vaidinimas. 1908 atidarytas Saulės, 1910 – Blaivybės draugijos skyrius. 20 a. 3–4 dešimtmetyje veikė Lietuvos šaulių ir Lietuvos ūkininkų sąjungų skyriai, žemės ūkio kooperatyvas, smulkaus kredito draugija, kelios amatų dirbtuvės. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Briedžio rinktinės Rytų rajono štabo Lietuvos partizanų būrys. Sovietų valdžia ištrėmė 17 Papilio gyventojų. Sovietų okupacijos metais Papilys buvo apylinkės centras ir kolūkio centrinė gyvenvietė. 2014 patvirtintas Papilio herbas. 1859 buvo 100, 1886 – 286, 1923 miestelyje – 448, dvare – 118, 1959 miestelyje – 624, 1970 – 384, 1979 – 386, 1989 – 375, 2001 – 312 gyventojų.

1303