Pará (Parà), valstija Brazilijos šiaurėje, abipus Amazonės žemupio. Šiaurėje prieina prie Atlanto vandenyno, šiaurės vakaruose ribojasi su Gajana ir Surinamu. Plotas 1 253 165 km2. 7,71 mln. gyventojų (2010). Centras – Belémas (1,58 mln. gyventojų, 2010; aglomeracijoje 2,5 mln. gyventojų). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2010): Santarémas (197,8), Marabá (166,2), Parauapebasas (100,7), Tucuruí (91,4). Diduma Paros teritorijos yra Amazonės žemumoje. Paros šiaurėje – Gvianos plokščiakalnio pietinė dalis (didžiausias aukštis 906 m, Serra Acaraí kalnagūbryje), pietuose – Brazilijos plokščiakalnio šiaurės vakarinis pakraštys. Pará yra abipus pusiaujo. Klimatas didesniojoje Paros dalyje subekvatorinis musoninis; per metus iškrinta >2000 mm kritulių. Per Parą teka Amazonės žemupys; daug Amazonės intakų: Tapajósas, Xingu, Tocantinsas (dešinieji), Trombetasas, Paru, Jari (kairieji). Daug pelkių, ypač Amazonės slėnyje ir Marajó saloje (Amazonės deltoje). Dirvožemiai daugiausia geležaliuminžemiai, rūgštžemiai, upių slėniuose – šlynžemiai, Atlanto vandenyno pakrantėje – druskožemiai. Didesnioji Paros teritorijos dalis apaugusi hilėja. Amazonijos nacionalinis parkas. Daug indėnų rezervacijų.Pará – ekonomiškai silpna valstija. Auginama vilnamedžiai, kavamedžiai, maniokai, kukurūzai, cukranendrės, džiutai, tabakai. Kertamas miškas, renkama kaučiukas ir kita miško augalų produkcija. Marajó saloje – ekstensyvioji gyvulininkystė. Gaunama auksas, deimantai, boksitas, geležies rūda, yra mangano, vario, nikelio, alavo rūdų telkinių. Prie Tocantinso upės yra Tucuruí hidroelektrinė (viena didžiausių Pietų Amerikoje), prie Araguajos upės – Santa Isabelės hidroelektrinė. Apdirbamosios pramonės svarbiausios šakos – maisto, tekstilės, cemento, popieriaus pramonė; įmonių daugiausia Beléme. Kelių tinklas retas. Per Paros teritoriją eina Transamazonijos plentas; 1960 nutiestas plentas iš Belémo į Brazilijos miestą. Belémo jūrų prekybos uostas, tarptautinis oro uostas.

Istorija

Iki portugalų kolonizacijos dabartinėje Paros teritorijoje gyveno įvairios indėnų gentys. Apie 1530 prasidėjo intensyvi Paros teritorijos prie Atlanto vandenyno kolonizacija; Pará buvo prijungta prie Portugalijos Brazilijos kolonijos. 1616 kolonistai Amazonės deltos rytiniame pakraštyje pastatė tvirtovę ir įkūrė Belémo miestą (nuo 1772 Paros administracinis centras). 1652 Pará tapo Brazilijos kolonijos atskiru administraciniu vienetu – kapitonija. 1661 įkurtos jėzuitų misijos. 19 a. viduryje, pradėjus intensyviau rinkti kaučiukmedžio sultis, Paros ekonominė plėtra labai paspartėjo. 19 a. pradžioje Paros kapitonija pertvarkyta į provinciją, 1889 – į valstiją. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje valstijoje prasidėjo intensyvi naudingųjų iškasenų (ypač aukso) gavyba; į ją atvyko daug imigrantų iš Europos.