Pármos universitètas (Università degli Studi di Parma), vienas seniausių Italijos (ir Europos) universitetų. 2010 veikė 12 fakultetų: Architektūros, Ekonomikos, Farmacijos, Filologijos ir filosofijos, Inžinerinis, Matematikos fizikos ir gamtos mokslų, Medicinos ir chirurgijos (apima 31 medicinos mokyklą), Politinių mokslų, Psichologijos, Teisės (apima 2 teisės mokyklas), Veterinarijos, Žemės ūkio. 29 900 studentų, 1100 dėstytojų (2009). Yra apie 100 institutų, 21 biblioteka, iš jų didžiausia – Palatino biblioteka (įkurta 1761; 2010 jos fonduose buvo 708 000 leidinių, iš jų – 3044 inkunabulai, 11 704 knygos, išleistos iki 16 amžiaus, 52 192 senoviniai rankraščiai, 52 470 estampų), meteorologijos observatorija, botanikos sodas, Antikos, Gamtos mokslų muziejai. Leidžia mokslinius žurnalus Annali di Economia, Annali di Magistero, Annali dell’Instituto di Lingue, Rassegna di Storia della Filosofia, Quaderni di Storia dell’Arte, Rivista di Chimica, Rivista di Matematica.

1064 įkurta Laisvųjų menų mokykla. Jos ištakos – 962 įkurti aukštieji kursai (juose buvo dėstomi laisvieji menai, šiek tiek medicinos, teologijos ir teisės). 11 amžiuje buvo viena garsiausių Europos mokyklų (į ją atvykdavo studijuoti iš visos Europos). 13 amžiuje pradėjo veikti Medicinos ir teisės fakultetai. 1322 popiežius Jonas XXII mokyklą uždarė (per 100 metų ji buvo kelis kartus atidaryta ir vėl uždaryta). 1502 mokykla gavo universiteto statusą. Nuo 1554 italų didikų Farnese šeima jį globojo: Parmos kunigaikštis Ranuccio I Farnese (1569–1622) įsteigė ir parėmė universitetinę Kilmingųjų kolegiją (Collegio dei Nobile). 1811 Prancūzijos valdymo laikotarpiu universitetas pervadintas Imperatoriškąja akademija (tokiu pavadinimu veikė iki 1814). Universitete studijavo popiežiai Inocentas IV, Martynas IV.

Parmos universitetas bendradarbiauja su Kauno technologijos universitetu, Klaipėdos universitetu, Aleksandro Stulginskio universitetu, Vilniaus universitetu. Universitete dėsto G. Michelini.