Parnasas

Parnãsas (Parnasos, Parnassós), kalnų masyvas Graikijoje, į šiaurę nuo Korinto įlankos. Didžiausias aukštis 2457 metrai. Susidaręs iš nuosėdinių uolienų, daugiausia iš klinties. Viršūnė uolėta, šiaurinis šlaitas status. Yra karstinių urvų.

Klimatas subtropinis žemyninis.

Žemutiniuose šlaituose auga kserofitiniai krūmynai ir krūmokšnynai, aukštesniuose – spygliuočių miškai, nuo 1800 m – kalnų pievos.

Turizmas. Žiemos sportas. Nacionalinis parkas (plotas 35 km2; įkurtas 1938).

Parnaso kalnas, kaip ir Olimpas, Helikonas, buvo siejamas su graikų dievybėmis: Parnaso kalno pietvakarinėje papėdėje, Delfuose, nuo 8 a. pr. Kr. buvo Apolono šventykla, Delfų orakulo buveinė. Graikų mitologijoje Parnasas – Apolono, Dioniso ir mūzų mėgstama vieta; kalnagūbrio tarpekliuose gyveno nimfos. Ten tekėjo Kastalijos šaltinis, suteikiantis poetinį įkvėpimą (todėl Parnaso vardas simbolizuoja poetinį įkvėpimą). Ant Parnaso kalno išsigelbėję nuo pasaulio tvano, rado prieglobstį ir dievams aukojo Prometėjo sūnus Deukalionas su žmona Pira. Netoliese esančioje kryžkelėje Edipas nužudė savo tėvą Lają.