Partenonas Atėnų akropolyje (447–432 pr. Kr., architektai Iktinas, Kalikratas)

Partenònas, deivės Atėnės Partenės šventykla; senovės graikų architektūros paminklas Atėnų akropolyje (su kitais statiniais – Pasaulio paveldo paminklas, nuo 1987). Dorėniškojo orderio peripteris (apie 30,9 × apie 69,5 m), vakarinėje pusėje – opistodomas su antais ir kolonada, rytinėje – trinavis naosas (čia stovėjo apie 12 m aukščio chrizoelefantinė Atėnės Partenės statula, 438 pr. Kr., skulptorius Feidijas; neišliko) su pronaosu (antai ir 6 kolonų portikas). Partenono statybai naudotas marmuras. Opistodomo stogą rėmė 4 jonėniškojo orderio kolonos. Frizas buvo puoštas 92 metopomis, vaizduojančiomis vakarinėje pusėje amazones, pietinėje – lapitus ir kentaurus, rytinėje – dievus ir gigantus, šiaurinėje – graikus ir trojiečius. Timpanai buvo dekoruoti horeljefinėmis skulptūrinėmis kompozicijomis, vakariniame frontone vaizduota Poseidono ir Atėnės varžytuvės, rytiniame – Atėnės gimimas (visas skulptūrinis dekoras, apie 432 pr. Kr., manoma, skulptorius Feidijas su kitais). Dalis skulptūrinio dekoro saugoma Britų muziejuje Londone, Akropolio muziejuje Atėnuose, Luvre Paryžiuje, Nacionaliniame muziejuje Kopenhagoje.

Partenonas pastatytas vadovaujant Perikliui (447–432 pr. Kr., architektai Iktinas, Kalikratas). Architektai, kurdami Partenono iliuzionistinį simetrišką vaizdą, suprojektavo ties viduriu išlenktą stilobatą ir antablementą, kolonas su entazėmis. Apie 447 pr. Kr. statybai ir skulptūrinei puošybai vadovavo Feidijas. 2 a. pr. Kr. ir 2 arba 3 a. po Kr. nuniokojo gaisras. 6 a. paverstas Švč. Mergelės Marijos bažnyčia, 1460 – mečete (veikė iki 1829), pristatytas minaretas (nugriautas 1832). 1687 suniokotas per venecijiečių atpuolį. 1801–08 dauguma skulptūrų išvežta į Didžiąją Britaniją. 20 a. pradžioje iš dalies restauruotas.

2271