Pártų karalỹstė, senovės valstybė, gyvavusi 3 a. pr. Kr. viduryje–3 a. po Kr. pradžioje Azijos vakaruose, į pietus ir pietryčius nuo Kaspijos jūros. Įkūrėju laikomas Trdatas I, kai kurių mokslininkų tapatinamas su broliu Aršaku I (Aršakidai), 250 pr. Kr. nukariavusiu Seleukidų satrapiją Partėją, kuri vėliau tapo Partų karalystės centru. Apie 230–227 pr. Kr. Seleukas II turėjo pripažinti Partėją Aršakidams. Karalius Mitridatas I (valdė 171–138 pr. Kr.) užkariavo šias Seleukidų valstybės rytines provincijas: Mediją, didžiąją dalį Mesopotamijos, Parsą (Persidą) ir dalį Graikų-baktrų karalystės. Partų karalystės valdovų rezidencijomis tapo Ekbatana, Ktesifontas. Tolesnę valstybės plėtrą sustabdė graikų miestų Babilonijoje, nepatenkintų buvusios privilegijuotos padėties praradimu, sukilimai, t. p. klajoklių sakų iš šiaurės rytų puolimai. Seleukidai, remdamiesi nepatenkintais graikų miestais, bandė atkurti buvusią padėtį, bet nesėkmingai. Mitridato II laikais (apie 123–apie 88 pr. Kr.) Partų karalystė darė įtaką Didžiajai Armėnijai, buvo užimta Šiaurės Mesopotamija. 1 a. pr. Kr. pradžioje prasidėjo Romos imperijos ir Partų karalystės susirėmimai. 92 pr. Kr. sutartimi Partų karalystės ir Romos siena buvo nustatyta palei Eufrato upę. 53 pr. Kr. Romos kariuomenė įsiveržė į Mesopotamiją, bet Karų mūšyje pralaimėjo. Iki 40 pr. Kr. Partų karalystė užėmė beveik visą Mažąją Aziją, Siriją ir Palestiną ir kėlė didelę grėsmę Romos valdoms Azijoje. 39–37 Roma atkūrė savo valdžią minėtose valdose. Tolesnis Romos skverbimasis į rytus buvo nutrauktas po pralaimėjimo Medijoje (36 pr. Kr.). 1 a. pr. Kr. 2 pusėje Partų karalystė tiesiogiai valdė arba per vasalines kunigaikštystes kontroliavo žemes nuo Mesopotamijos iki Indijos. Ji buvo svarbi Romos imperijos ir Indijos bei Kinijos prekybos tarpininkė. Tuo pat metu Partų karalystėje prasidėjo dviejų politinių grupuočių kova dėl valdžios; Mesopotamijos ir Babilonijos miestai ir žemvaldžiai buvo suinteresuoti prekyba ir taika su Roma, o Partėja ir kitos rytinės sritys siekė naujų teritorinių užkariavimų ir grobiamųjų žygių. 57–55, 31–25 pr. Kr., 1 a. po Kr. pradžioje šalyje vyko pilietiniai karai, į kuriuos kišosi ir Roma, paremdama sau naudingą pusę. 2 a. po Kr. Partų karalystė pradėjo smukti. Valstybėje nesiliovė kova dėl valdžios; stiprėjo provincijų separatizmas; rytuose Partų karalystę nuolat puldinėjo klajokliai, vakaruose – romėnai. 114–117, 163–165, 194–198 romėnai nusiaubė Partų karalystės vakarų žemes, užėmė Šiaurės Mesopotamiją. Karų nuniokota Partų karalystė neįstengė apsiginti. Vasalinės Persidos valdytojas Ardašyras I 224 sumušė Partų karalystės valdovo Artabano V kariuomenę ir Partų karalystės vietoje įkūrė Sasanidų valstybę.

ARCHITEKTŪRA. Partų karalystės architektūrai įtakos turėjo senovės Graikijos, Persijos architektūra. Partų karalystės rytinės dalies kulto pastatams būdinga kvadratinė salė su 4 stulpais ir sijine perdanga, į atskiras patalpas suskaidytas salę juosiantis koridorius: išliko šventyklų salės – Stačiakampė (puošta dorėniškosiomis ir korintiškosiomis kolonomis) ir Apvalioji Nisos tvirtovėje (2 a. pr. Kr.–1 a. po Kr., dabar Turkmėnija; Pasaulio paveldo paminklas, nuo 2007), vadinamoji Fratadaros šventykla Persepolyje (apie 3 a. pr. Kr.; Pasaulio paveldo paminklas, nuo 1979). Rūmų architektūroje susiklostė ansamblio tipas su vidiniu kiemu ir iš vienos pusės atviromis (dažniausiai į kiemo pusę) skliautuotomis salėmis – aivanais (kompleksas Ghaga‑shar ant Kuh-e Khvadžės kalvos, 1–3 a., Beludžistano ostanas, dabar Iranas). Aivanai išliko populiarūs Artimųjų Rytų įvairios paskirties pastatuose. Partų karalystės vakarinėje dalyje pagal Hipodamo planą suplanuota Seleukija (buvęs miestas dabartiniame Irake), Dūra Europas (dabar Sirija), apskritas planas būdingas Ktesifonto (buvęs miestas prie dabartinio Bagdado), Hatros (dabar Irakas, Pasaulio paveldo paminklas, nuo 1985) miestams. 2 a. pr. Kr. Babilone buvo įrengtos kolonada juostos gatvės, teatras, palestra. Dvarų ir tvirtovių architektūroje derintos senovės Graikijos (daugiausia peristilas), vietinės (aivanas) statybos tradicijos: citadelė Dūra Europe (2 a. pr. Kr.), rūmai – Ašūre (1 a., Pasaulio paveldo paminklas, nuo 2003) ir Hatroje, tvirtovė Kaleh-i Jazdegerd Zagroso kalnuose (abu 1–2 a., Kermanšaho ostanas, dabar Iranas). Sakraliniams pastatams būdinga Babilono šventyklų (apie vidinį kiemą sukomponuotos įvairios patalpos), senovės Graikijos architektūros (Garėjaus šventykla Uruke, 2 a.) bruožai. Statiniams naudota molis, šlamo ir degtos plytos, medis, akmuo, kartais – metalas. Sienos puoštos įvairiais geometriniais, stilizuotais augaliniais ir antropomorfiniais ornamentais, puošmenims naudota stiukas, terakota.

Saulės šventykla Hatroje (dabar Irakas, 1 a. pr. Kr.–2 a. po Kr.)

DAILĖ. Nuo 3 a. prieš Kristų vidurio dailėje susipynė helenistinio, Mesopotamijos, kai kurių Užkaukazės, Azijos šalių ir vietinio meno tradicijos. Sukurta helenistinių skulptūrų iš žalvario ir marmuro, vietinio meno bruožų turinčių statiškų ištapytų molinių statulų, vaizduojančių karalius ir dievus (Nisos, Hatros skulptūros), nedidelių moterų figūrėlių iš kaulo, raitelių skulptūrėlių iš terakotos (radiniai iš Babilono), ritonų iš dramblio kaulo. Gaminti stiklo dirbiniai, įvairių formų glazūruota keramika, dekoruota geometriniais ir zoomorfiniais ornamentiniais atspaudais. Kurti meniški taikomosios dekoratyvinės dailės kūriniai – raižyti, kalstyti auksiniai ir sidabriniai indai (ritonai, dubenys, taurės), juvelyriniai dirbiniai (aukso žirnelių, pusbrangių akmenų, spalvoto stiklo, perlų vėriniai). Ninevijos miesto teritorijoje rasta 2 a. pomirtinių kaukių iš aukso. Rasta karalių Mitridato I (valdė 171 prieš Kristų–138 prieš Kristų), Mitridato II laikų (apie 123 prieš Kristų–apie 88 prieš Kristų) sidabrinių monetų su valdovų atvaizdais. Nutapyta sienų tapybos kūrinių (Dūra Europo miesto rūmų ir šventyklų freskos, vaizduojančios Mithros dievybę, maždaug 1 a. pradžia, Dair az‑Zauro prefektūra, dabartinė Sirija, Kuh‑e Khvadžės rūmų ir šventyklų sienų tapyba, 3 a., Beludžistano ostanas, dabartinis Irakas). Iškalta reljefų; vyravo plokščios, stilizuotos, frontalios kompozicijos, vaizduoti karaliai, t. p. batalinės, medžioklės scenos (Dūra Europo miesto rūmų ir šventyklų reljefai, maždaug 1 a. pradžia). Buvo kuriama ir apvalioji skulptūra iš marmuro, kalkakmenio, bronzos (monumentali kario skulptūra iš Šami šventyklos, 2 a. vidurys, Kezmaršaho ostanas, dabartinis Iranas). Partų karalystės dailė turėjo įtakos Sasanidų, Artimųjų Rytų, senovės Romos, Bizantijos dailės raidai.

reljefinė skulptūra iš Hatros, vaizduojanti vyrišką dievybę (apie 2 a. pr. Kr.)