Parỹžiaus sutarts (1259 12 04), Prancūzijos karaliaus Liudviko IX ir Anglijos karaliaus Henriko III susitarimas dėl ginčijamų žemių. Prancūzijos karalius Pilypas II parėmė sukilusius Anglijos baronus ir 1204 privertė Anglijos karalių Joną pasitraukti iš Normandijos žemyninės dalies. Pagal 1217 Lambetho taiką Anglija atsisakė Normandijos, bet pasiliko Normandijos salas. Naujasis Anglijos karalius Henrikas III dėl stiprios Prancūzijos remiamų Anglijos baronų opozicijos atgauti Normandiją neturėjo jėgų, bet ir Prancūzija nesugebėjo užimti Normandijos salų. Pagal Paryžiaus sutartį Henrikas III atsisakė jau anksčiau prarastų Meno, Anžu ir Poitou, bet liko Akvitanijos kunigaikščiu (kaip Prancūzijos karaliaus vasalas), Liudvikas IX pažadėjo neberemti maištaujančių Anglijos baronų. Anglijos karaliai dalyje savo valdų (Normandijoje) liko Prancūzijos karaliaus vasalais ir turėjo jiems prisiekti (omažas). Dviejų lygiaverčių valdovų nelygiaverčiai santykiai tapo viena netiesioginių Šimtamečio karo (1337–1453) priežasčių.