Pasaulinės parodos pagrindinis įėjimas Santarvės aikštėje (architektas R. Binet)

Austrijos paviljono bukletas (dailininkas A. M. Mucha)

Pasáulinė parodà Parỹžiuje, pasaulinė paroda, vykusi 1900 04 15–11 12 Paryžiuje. Parodos simboliu tapo 20 a. sutikimas. Parodos vyraujantis stilius buvo art nouveau. Veikė 18 teminių skyrių, juose ekspozicijas surengė 35 šalys. Parodoje pirmą kartą pristatyta įgarsinti filmai ir eskalatorius, parodyta panoraminių paveikslų, didžiausias to meto 1,25 m skersmens teleskopas. Parodos dalimi tapo II vasaros olimpinės žaidynės, vykusios gegužės–spalio mėnesį. Parodą aplankė daugiau kaip 50 mln. žmonių (daugiausia per pasaulinių parodų istoriją).

Lietuviai

Rengdamiesi 1900 Paryžiuje vyksiančiai pasaulinei parodai Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai A. Kaupas, J. Žilinskas, A. Burba, A. Milukas ir kiti 1893 įkūrė L. Ivinskio Lietuvių Europos–Amerikos draugiją. Tikslas – Paryžiaus parodoje įkurti atskirą lietuvių skyrių. Siekis dalyvauti parodoje iškeltas ir Ciuriche 1899 įkūrus Lietuviškos jaunuomenės draugiją.

L. Ivinskio Lietuvių Europos–Amerikos draugijos įgaliotinis Paryžiuje J. Bagdonas kartu su P. Žitkumi, K. Dobkevičiumi, J. Pautieniumi ir kitais įsteigė organizacinę grupę. Planuota įrengti politinio pobūdžio lietuvių skyrių (jame ketinta atskleisti lietuvių kultūrinį ir dvasinį naikinimą). Vengdama konflikto su Rusijos imperija, Prancūzijos valdžia atskiro parodos skyriaus rengti neleido; M. Szeligos, G. Faucher ir kitų veikėjų rūpesčiu jis buvo įkurdintas Prancūzijos švietimo ministerijos globojamame Europos tautų etnografijos skyriuje Trocadéro rūmuose.

Mažojoje Lietuvoje sudarytas komitetas (D. Zaunius, M. Zauniūtė, J. Strekys, M. Jankus ir J. Vanagaitis) parodai surinko 113 etnografinių eksponatų. Lietuvoje medžiagą rinko K. Grinius, S. Banaitis, J. Povilaitis, J. Kaunas, P. Mašiotas, J. Vileišis, P. Višinskis, J. Antanavičienė, P. Rimša ir kiti. Buvo renkami ir spaudiniai, daromos įvairios diagramos, prancūzų kalba rengiamas draudžiamosios lietuviškos spaudos katalogas. J. Lozoraitis rinkinius slapta pervežė į Mažąją Lietuvą, iš čia jie buvo išsiųsti į Paryžių. 1900 05 gautose patalpose buvo atidarytas lietuvių skyrius (pirkia-kambarys): vitrinose išdėstyti sodžiaus meno dirbiniai, audiniai, prie pirkios pakabintas didelis užrašas Lithuanie su Vytimi, jos šonuose – seni Lietuvos žemėlapiai, išdėstytos draudžiamosios lietuvių spaudos diagramos ir žemėlapis (jame pažymėta, kad lietuvių spauda gabenama į Lietuvą iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Mažosios Lietuvos, Šveicarijos), spintose – knygos, išleistos iki spaudos draudimo: K. Sirvydo Punktai sakymų, M. Valančiaus Žemaičių vyskupystė ir kitos, 1865–99 išleistos vadinamosios draudžiamosios knygos, Mažosios Lietuvos spaudiniai gotišku šriftu. Patikimiems asmenims buvo dalijamas Lietuviškų knygų katalogas (Catalogue des livres Lithuaniens; prancūzų valdžia neleido viešai platinti politinio leidinio), spaudinių diagrama ir brošiūra Kaip Maskolija persekioja Lietuvą, J. Angrabaičio bibliografinė rodyklė Atsišaukimas lietuvių į visą civilizavotą svietą lietuvių, lenkų, prancūzų, vokiečių ir anglų kalbomis. T. Volkovas, R. Gauthiot, J. Žilinskas skaitė paskaitas apie Lietuvą ir lietuvius, jų praeitį ir Rusijos imperijos priespaudą, spaudos draudimą. Per prancūzų spaudą Pasaulinė paroda įgijo politinę reikšmę. 1902 J. Žilinskas Plymouthe išleido Albumą lietuviškos parodos Paryžiuje 1900 metuose.