Pasaulio banko būstinė Vašingtone

Pasáulio bánkas (World Bank), tarptautinė finansų institucija, įkurta skurdui pasaulyje mažinti. Tikslas – gerinti sąlygas investicijoms, darbo vietų kūrimui ir nuosekliai ekonomikos plėtrai. 2019 priklausė 189 šalys (kad taptų Pasaulio banko nare, šalis turi iš pradžių įstoti į Tarptautinį valiutos fondą). Būstinė Vašingtone. Teikia paskolas ekonomiškai silpnų šalių ekonomikos plėtrą spartinantiems projektams finansuoti (su sąlyga, kad šios šalys vykdys liberalias politines ir ekonomines reformas), techninę pagalbą, konsultacijas, informaciją.

Struktūra ir valdymas

Pasaulio banką siaurąja prasme sudaro Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas (teikia paskolas vidutinio ekonominio išsivystymo valstybėms laikotarpiui iki 15 metų) ir Tarptautinė plėtros asociacija (40–50 metų laikotarpiui teikia lengvatines paskolas su mažesnėmis palūkanomis ar be palūkanų labiausiai atsilikusioms Trečiojo pasaulio valstybėms, kurioms žemas kreditingumas neleidžia skolintis tarptautinėse rinkose). Pasaulio banką plačiąja prasme (Pasaulio banko grupę) dar sudaro Tarptautinė finansų korporacija, Daugiašalių investicijų garantijų agentūra ir Tarptautinis investicinių ginčų sprendimo centras (International Centre for Settlement of Investment Disputes, įkurtas 1965). Kiekviena iš penkių Pasaulio banko grupės institucijų turi savarankiškos specializuotos Jungtinių Tautų įstaigos statusą.

Vadovauja penkeriems metams Valdytojų tarybos skiriamas prezidentas (pagal tradiciją jis yra Jungtinių Amerikos Valstijų pilietis; nuo 2019 – Davidas Malpassas), 24 viceprezidentai, 3 vyriausieji, 2 vykdomieji viceprezidentai, Valdytojų (sudaro kiekvienos šalies narės penkeriems metams skiriami atstovai ir jų pavaduotojai, susitinka kartą per metus) ir Vykdomųjų direktorių (dvejiems metams skiriami 25 nariai, susitinka 2 kartus per savaitę) tarybos. Pasaulio banko sprendimams didžiausią įtaką turi turtingiausios šalys narės: Jungtinės Amerikos Valstijos turi 15,68 % balsų, Japonija – 7,89 %, Kinija – 4,37 %, Vokietija – 3,96 %, Didžioji Britanija ir Prancūzija – po 3,71 % (Lietuva – 0,11 %). Pasaulio banko centrinėje būstinėje ir daugiau kaip 120 biurų visame pasaulyje dirba daugiau kaip 10 000 specialistų.

Veikla

21 a. Pasaulio bankas siekia dviejų pagrindinių tikslų, iškeltų pasaulio mastu iki 2030: panaikinti ypač didelį skurdą, sumažinant gyventojų, kurių pajamos yra mažesnės kaip 1,90 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių per dieną, procentinę dalį iki 3 %, ir skatinti kiekvienos šalies 40 % neturtingiausių gyventojų pajamų augimą.

Pasaulio bankas dažnai kritikuojamas, kad jo taikoma laisvosios rinkos reformų politika praktiškai gali pabloginti ekonomikos plėtrą, jei įdiegiama per greitai, netinkama seka arba bandoma pritaikyti ekonomiškai labai silpnoms šalims, be to, mažinamas tokių šalių suverenumas, Pasaulio bankas neva yra pavaldus didžiosioms valstybėms (ypač Jungtinėms Amerikos Valstijoms) ir padeda siekti jų ekonominių interesų. Kritikai teigia, kad Pasaulio banko paramą gaunančiose valstybėse sudaromos palankios sąlygos išsivysčiusių šalių bendrovių veiklai, o vietinis verslas neskatinamas.

Istorija

Įkurtas 1944 Bretton Woodso susitarimu per Antrąjį pasaulinį karą sugriautų ir nukentėjusių valstybių atkūrimui finansuoti. Pasaulio banką iš pradžių sudarė tik Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas, jo veikloje dalyvavo 44 šalys. Pirmoji 250 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių paskola suteikta 1947 Prancūzijai atkurti po karo.

Pasaulio bankas ir Lietuva

Lietuva prie Pasaulio banko prisijungė 1992 07 06 ir tapo Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko, Tarptautinės finansų korporacijos, Daugiašalių investicijų garantijų agentūros ir Tarptautinio investicinių ginčų sprendimo centro akcininke. Pasaulio banko suteikta pagalba Lietuvai apėmė skolinimą, politinį dialogą, analitinę ir techninę paramą. Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas Lietuvai yra suteikęs daugiau kaip 490 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių paskolų. Iš Pasaulio banko paskolų lėšų Lietuvoje buvo finansuojami sveikatos apsaugos, švietimo, infrastruktūros plėtros ir kitų sričių investiciniai projektai, buvo remiamos šalyje vykdomos struktūrinės reformos. Nuo 2002 Lietuva iš Pasaulio banko nebesiskolina, 2006 pakeitė statusą iš paramos gavėjos į donorės. Nuo 2011 Lietuva yra ir Tarptautinės plėtros asociacijos narė.