Pasáulio lietùvių bendrúomenė, PLB, lietuvių išeivių politinė, visuomeninė ir kultūrinė organizacija, vienijanti įvairiose valstybėse veikiančias lietuvių bendruomenes. Įkurta 1958 Niujorke. Pasaulio lietuvių bendruomenei gali priklausyti kiekvienas asmuo, save laikantis lietuviu. Svarbiausias bendruomenės tikslas – išlaikyti išeivių lietuvybę.

Vyriausioji PLB institucija – seimas (renkasi kas 4 metai) tvarko bendruosius reikalus, rūpinasi lietuvybės išlaikymu, sudaro kultūrinės, politinės veiklos programą ir nustato jos kryptį, kuria švietimo sistemą, renka valdybą, kontrolės komisiją ir garbės teismą. Valdyba vykdo seimo nutarimus, rūpinasi švietimu, kraštų bendruomenių kultūrine, tautine, ekonomine ir politine veikla, bendradarbiauja su kitomis lietuvių institucijomis, palaiko ryšius su įvairiomis tarptautinėmis organizacijomis.

2019 PLB sudarė Airijos, Argentinos, Austrijos, Australijos, Baltarusijos, Belgijos, Brazilijos, Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Graikijos, Gruzijos, Italijos, Ispanijos, Islandijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Kanados, Kazachijos, Kolumbijos, Latvijos, Lenkijos, Liuksemburgo, Maltos, Meksikos, Moldovos, Naujosios Zelandijos, Norvegijos, Olandijos, Portugalijos, Prancūzijos, Rusijos, Slovėnijos, Suomijos, Švedijos, Šveicarijos, Ukrainos, Urugvajaus, Uzbekijos, Venesuelos, Vengrijos, Vokietijos lietuvių bendruomenės. Prie PLB veikia Lietuvių fondas, kuris telkia lėšas išeivijos švietimui, mokslui ir kultūrai remti.

Pasaulio lietuvių bendruomenės užuomazgos – 1885 Jungtinėse Amerikos Valstijose J. Šliūpo įsteigtas Susivienijimas visų lietuvininkų Amerikoje. 1932–40 Lietuvoje veikė Draugija užsienio lietuviams remti. 1935 08 jos iniciatyva Kaune sušauktas Pasaulio lietuvių kongresas įsteigė Pasaulio lietuvių sąjungą. Veiklą nutraukė II pasaulinis karas. 1946 03 Hanau (Vokietija) įvykusiame lietuvių tremtinių ir pabėgėlių atstovų suvažiavime M. Krupavičiaus iniciatyva įkurta Lietuvių tremtinių bendruomenė. Jos pavyzdžiu į bendruomenes lietuviai ėmė burtis ir kitose Vakarų Europos šalyse. Kurti PLB 1948 pradėjo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto komisija (nariai D. Krivickas, K. Bielinis, P. Karvelis. V. Vaitiekūnas, M. Valiukėnas), 1949 06 buvo paskelbti lietuvių išeivijos tautinio solidarumo principus išreiškiantys dokumentai – Lietuvių charta ir laikinieji bendruomenės santvarkos nuostatai. 1951 įkurtas PLB Laikinasis organizacinis komitetas, 1958 Niujorke įvyko steigiamasis seimas. Buvo numatytos PLB darbo gairės, struktūra, išrinkta vadovybė, priimtas bendruomenės pagrindinis dokumentas – Konstitucija (ji be esminių pakeitimų veikia iki šiol).

1979 03 Čikagoje įsteigtas PLB fondas perspausdindavo Lietuvos antisovietinio pogrindžio leidinius Alma mater (1979) Dievas ir Tėvynė (1976), Pastogė (1978), Perspektyvos (1979–81), Tautos kelias (1980–81), Vytis (1980) ir kitus, juos platino. Buvo išleista Jaunimo metų kalendorius (1966), V. Liulevičiaus Išeivijos vaidmuo nepriklausomos Lietuvos atkūrimo darbe (1981), D. Brazytės-Bindokienės Lietuvių papročiai ir tradicijos išeivijoje (1989 21993 31998), V. Landsbergio Atgavę viltį: pertvarkos tekstai (1990) ir kiti leidiniai. Nuo 1994 PLB valdybos pirmininko B. Nainio siūlymu leista Lietuvos kovų ir kančių istorija (iki 2000 išleista 16 tomų). 1986 PLB fondas įkūrė S. Barzduko, 1992 – B. Vaškelio stipendijų fondą, 1999 – V. Kelertienės metinę stipendiją. PLB fondas įkūrė specialių fondų įvairiems išeivijos ir tautiečių Lietuvoje reikalams: Sibiro lietuvių, B. Bieliuko, Vytauto Didžiojo universiteto, Vasario 16 gimnazijai remti, R. Vaičaičio ir kitų. Didelė parama teikiama Lietuvos institucijoms, asmenims, Sausio tryliktąją žuvusiųjų artimiesiems, Lietuvos bažnyčioms, Lietuvos universitetų studentams, vidurinėms mokykloms, vaikų, senelių globos namams. Remiama užsienio lietuvių spauda, PLB seimų, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos kongresai, PLB atstovybė Vilniuje (įkurta 1992). 1993 su fondo parama į Vytauto Didžiojo universiteto Išeivijos studijų centrą iš Jungtinių Amerikos Valstijų pargabentas B. Kviklio archyvas ir biblioteka, 1995–97 į Klaipėdos universitetą – K. Pemkaus biblioteka. Remiamas Baltų studijų centras Vašingtono universitete Seattle. 1978 Toronte ir 1983 Čikagoje PLB surengė Pasaulio lietuvių dienas: vyko V ir VI PLB seimai, Dainų ir Tautinių šokių šventės (1958–2000 PLB surengė 10 Dainų ir 11 Tautinių šokių švenčių), sporto žaidynės. 1983 Čikagoje vyko A. Ponchielli operos Lietuva premjera, Lietuvių festivalis Marquette Parke, išeivijos dailininkų paroda M. K. Čiurlionio galerijoje (vadovė V. Aleknienė), Clevelando vyrų okteto koncertas (vadovas R. Babickas), Pasaulio lietuvių sporto žaidynės. 1984 Ilinojaus universitete (Čikaga) buvo įkurta Lituanistikos katedra. Užsienio lietuvių organizacijos 1940–90 akcijomis atkreipdavo pasaulio visuomenės dėmesį į SSRS okupuotą ir aneksuotą Lietuvą ir SSRS valdžios pažeidžiamas žmogaus teises. 1958–88 PLB surengė keturis Pasaulio lietuvių kultūros kongresus. PLB veikla stiprino pasipriešinimo SSRS okupacijai sąjūdį, 1990 padėjo atkurti Lietuvos nepriklausomybę. 1990 04 SSRS paskelbus Lietuvai ekonominę blokadą PLB sudarė pagalbos Lietuvai programą, įsteigė paramos komitetą (pirmininkas V. J. Bieliauskas).

20 a. 8 dešimtmetyje PLB ėmė varžytis su Vyriausiuoju Lietuvos išlaisvinimo komitetu ir ALT dėl vadovavimo lietuviams emigrantams, teisės naudotis surenkamomis lėšomis. Lietuvoje įsikūrus Sąjūdžiui (1988) ir Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990 03 11) PLB valdyba susitarė su Sąjūdžiu, kad jis koordinuos lietuvių išeivijos organizacijų veiklą. 1990 buvo sušaukta Veiksmų konferencija, (joje dalyvavo ALT, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados lietuvių bendruomenių, PLB ir Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto valdybų pirmininkai), kurioje siekta suvienyti išeivijos organizacijas. Buvo sudarytas vadovaujamoji institucija – Veiksmų taryba (Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui atsisakius bendradarbiauti taryba iširo).

Į PLB įstojus naujoms Rytų kraštų lietuvių bendruomenėms 1992 įsteigta PLB atstovybė Lietuvoje. Ji koordinuoja Lietuvai teikiamą paramą, įgyvendina bendradarbiavimo su ja programas, atstovauja išeivijos interesams Lietuvos Respublikos Seime, Vyriausybėje, kitose žinybose, organizacijose. PLB telkia lietuvius, gyvenančius buvusioje SSRS, padeda jiems kurti savo organizacijas. Nuo 1963 PLB leidžia žurnalą Pasaulio lietuvis (1937–40 ėjo Kaune).

Valdybos pirmininkai: J. Matulionis (1958–61), J. Sungaila (1961–63), J. Bačiūnas (1963–1969), S. Barzdukas (1969–73), B. Nainys (1973–78 ir 1992–97), V. Kamantas (1978–88 ir 1997–03), V. J. Bieliauskas (1988–92), G. Žemkalnis (2003–06), R. Narušienė (2006–12), Danguolė Navickienė (2012–15), Dalia Henke (nuo 2015).