Passau (Pãsau), miestas Vokietijos pietryčiuose, Bavarijoje, Austrijos pasienyje, prie Dunojaus, Inno ir Ilzo santakos. 50 700 gyventojų (2010). Upių uostas. Per Passau eina Regensburgo–Linzo (Austrija) geležinkelis ir plentas; geležinkelis ir plentas į Miuncheną. Metalo apdirbimo, optikos, maisto (daugiausia alaus, tabako), poligrafijos, siuvimo, statybinių medžiagų, elektrotechnikos pramonė. Vargonų gamybos įmonė, varpų liejykla. Turizmas. Passau universitetas (įkurtas 1978); universiteto katalikų teologijos fakultetas įkurtas vietoj 1622–1978 veikusios Passau aukštosios filosofijos ir teologijos mokyklos. Universiteto, miesto bibliotekos. Miesto (buvusioje Oberhauso tvirtovėje), katedros lobyno ir vyskupijos, stiklo, žaislų, moderniojo meno, romėnų (archeologiniai radiniai) muziejai. Miesto teatras.

2271

Architektūra

Po 1662 gaisro užstatytas daugiausia barokiniais pastatais. Sakraliniai statiniai: bažnyčios – Šv. Severino (9 a., vėlyvosios gotikos choras, 1476), Otonų bazilika (apie 1010, vėlyvosios gotikos choras, 1467), Šv. Mikalojaus (1070, 1712 įgavo baroko bruožų, architektas J. M. Prunneris), Šv. Kristaus Ganytojo (1479, dabar koncertų salė), ankstyvojo baroko Šv. Marijos (1627), barokinė Šv. Pauliaus (1663–78, altorius, 1700), Šv. Mykolo (pradėta 1665, architektas P. F. Carlone); Šv. Stepono katedra (atstatyta 1668–78, architektas C. Lurago, interjero dekoras, skulptorius G. B. Carlone, vėlyvosios gotikos choras, pradėtas 1407, sakykla, 1726). Rotušė (1393–1405, rekonstruota 1662, neogotikinis bokštas, 1893), jėzuitų kolegija (17 a., dabar Passau universiteto katalikų teologijos fakultetas), Senieji (1662–80, architektai D. d’Angeli, A. Beduzzi, dabar katedros lobynas ir vyskupijos muziejus) ir Naujieji (1712–30, fasadas, 1770) vyskupo, operos teatro (1774, architektas J. G. Hagenaueris, rekonstruoti 1991) rūmai.

2271

Istorija

Ikiistoriniais laikais Passau buvo keltų gyvenvietė Bojoduras. Antikos laikotarpiu čia romėnai įrengė karinę stovyklą, pavadintą Batava. 5 a. šv. Severinas įkūrė vienuolyną, airių vienuolis Bonifacas 739 įsteigė vyskupiją (ilgą laiką buvo didžiausia Šv. Romos imperijoje). Vėliau Passau greitai plėtėsi, tapo prekybos, upių laivybos ir religiniu centru, garsėjo peilių ir kardų geležčių gamyba. 1225 gavo miesto teises. 1552 čia pasirašyta Passau sutartis (atvėrė kelią Augsburgo religinei taikai), kuri Vokietijos valstybėse garantavo religinę toleranciją. 1662 ir 1682 labai nukentėjo nuo gaisrų, vėliau atstatytas baroko stiliumi. 1803 vyskupija sekuliarizuota, jos žemės prijugtos prie Bavarijos. Per II pasaulinį karą čia buvo Mauthauseno koncentracijos stovyklos filialas, po karo – pabėgėlių stovykla.

2271