Pãsvalio rajòno savivaldýbė yra Lietuvos šiaurėje, Panevėžio apskrityje, Latvijos pasienyje. Plotas 1289 km2 (2,0% Lietuvos ploto). 31 710 gyventojų (2010; 0,95% Lietuvos gyventojų). Centras – Pasvalys (8116 gyventojų; 2010). 11 seniūnijų: Daujėnų, Joniškėlio apylinkių, Joniškėlio miesto, Krinčino, Namišių, Pasvalio miesto, Pasvalio apylinkių, Pumpėnų, Pušaloto, Saločių, Vaškų. 2 miestai – Joniškėlis ir Pasvalys, 7 miesteliai – Daujėnai, Krikliniai, Krinčinas, Pumpėnai, Pušalotas, Saločiai, Vaškai, 398 kaimai. 98,8% savivaldybės gyventojų yra lietuviai, 0,6% – rusai, 0,2% – ukrainiečiai, yra latvių, baltarusių, lenkų (2001). Miesto gyventojų 29,9% (2010). Gyventojų vidutinis tankumas 24,6 žm./km2. 87,2% savivaldybės gyventojų yra katalikai, 0,4% – stačiatikiai, 0,4% – evangelikai reformatai, 0,1% – evangelikai liuteronai (2001).

Pasvalio rajono savivaldybės šiaurę užima Žiemgalos žemumos pietinė dalis, pietus – Mūšos‑Nemunėlio žemuma. Žemumas skiria Linkuvos kalvagūbris (didžiausias aukštis – 75,2 m Velniakalnis ties Kriaušiškių kaimu; aukščiausia savivaldybės vieta). Sausio vidutinė temperatūra –5,4 °C, liepos 17,5 °C. Per metus iškrinta 674 mm kritulių. Per savivaldybę teka Mūša ir jos intakai: Mažupė, Lėvuo, Pyvesa, Tatula. Šilo ežeras, 4 tvenkiniai: Pajiešmenių, Pasvalio, Smilgių, Švobiškio. Yra karstinių reljefo formų – Žalsvasis šaltinis, smegduobės Vatkų miške, Smegduobių parke Pasvalyje, karstiniai ežerėliai Pervalkų kaime, Pasvalyje ir kitur. Dirvožemiai daugiausia priemolio ir molio, glėjiškieji rudžemiai arba stagniškieji ir glėjiškieji išplautžemiai, yra karbonatingųjų šlynžemių ir glėjiškųjų jauražemių, salpžemių ir durpžemių. Miškai užima 16,6% savivaldybės teritorijos; didžiausi miškai – Jakūbonių, Moliūnų, Žaliosios girios dalis, Lepšynės, Girelės. Vyrauja lapuočių miškai. Svarbiausios naudingosios iškasenos – smėlis ir žvyras. Biržų regioninio parko dalis, Lepšynės botaninis, Pyvesos hidrografinis, Pamūšių kraštovaizdžio draustiniai. Gamtos paminklai: 6 botaniniai (Gedučių, Girniūnų, Moliūnų, Ramoninės, Žadeikonių ąžuolai, Šakarnių pušis), 2 geologiniai (Petraičių akmuo, Skalių kalnas), 2 hidrogeologiniai (Baltasis ir Žalsvasis šaltiniai).

Maisto (daugiausia pieno; bendrovės Pieno žvaigždės įmonė) pramonė, bioetanolio gamyba (Kurana), rapsų perdirbimas ir aliejaus spaudimas (Pasvalio agrochemija). Pramonės įmonių daugiausia yra Pasvalyje. Žemės ūkio naudmenos užima 67% savivaldybės ploto, iš jų 89,9% – ariamoji žemė, 9,1% – pievos ir natūralios ganyklos, 1,0% – sodai ir uogynai (2008). 70,7% visų pasėlių užima grūdiniai augalai, 14,2% – rapsai, 1,2% – bulvės (2008). Gaunama 6,8% Lietuvoje užauginamų grūdų, 8,0% rapsų, 2,0% bulvių 3,1% daržovių derliaus. Sodininkystė (bendrovės Naradava, Aukštikalnių sodai). 2008 pagaminta 3,0% Lietuvos gyvulininkystės produkcijos (3,2% pieno). Veisiama 3,0% visų Lietuvoje veisiamų galvijų (3,0% karvių), 3,5% kiaulių, 3,6% ožkų, 0,5% avių, 1,1% arklių, 2,6% naminių paukščių (2009). Per Pasvalio rajono savivaldybės teritoriją eina Via Baltica automobilių magistralė, Šiaulių–Pasvalio, Pasvalio–Joniškio, Pasvalio–Biržų plentai. Saločių pasienio kontrolės punktas.

2009 buvo 2 gimnazijos, 4 vidurinės, 8 pagrindinės, 1 profesinės mokyklos, 2 vaikų darželiai‑mokyklos, 2 vaikų lopšeliai‑darželiai, 7 vaiko dienos centrai, muzikos, sporto mokyklos, jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centras, pedagoginė psichologinė tarnyba, paslaugų ir užimtumo centras pagyvenusiems ir neįgaliesiems, sutrikusio intelekto žmonių užimtumo centras Viltis, vaikų globos namai (Grūžiai). 13 katalikų bažnyčių, evangelikų reformatų bažnyčia, stačiatikių cerkvė. Pasvalio kultūros centras ir 22 jo skyriai, 33 bibliotekos. Ligoninė, pirminės asmens sveikatos priežiūros centras, kuriam priklauso 2 poliklinikos, 6 ambulatorijos, 2 bendrosios praktikos gydytojo kabinetai, 21 medicinos punktas. Pasvalio krašto muziejus, jo padaliniai – E. ir L. Matuzevičių memorialinis (Krinčinas), Girnų muziejai. Pasvalio turizmo informacijos centras. Joniškėlio dvaras ir parkas, Pajiešmenių dvaras, Balsių vandens, Pumpėnų vėjo malūnai, Ąžuolpamūšių, Migonių piliakalniai, Baltijos kelio Kryžių slėnis ir kitos lankytinos vietos.

Pav. Pasvalio rajono savivaldybė. Petraičių akmuo

Pasvalio rajono savivaldybė. Pumpėnai

Pasvalio rajono savivaldybė. Migonių (Šimonių) piliakalnis

Pasvalio rajono savivaldybė. Joniškėlio I. Karpio ž. ū. ir paslaugų m-la Narteikiuose

Pasvalio rajono savivaldybė. Karstinė įgriuva prie Žadeikonių

Žemėlapis.

Istorija

Pasvalio rajono savivaldybės pirmtakas Pasvalio rajonas sudarytas 1950 iš 24 panaikintų Pasvalio apskrities ir 9 Biržų apskrities apylinkių. Rajono plotas buvo 672 km2. 1974 buvo 2 rajono pavaldumo miestai (Joniškėlis, Pasvalys). 1950–53 priklausė Šiaulių sričiai. 1954 ir 1959 buvo 17, 1963 – 13, 1972 – 14, 1986 – 10 apylinkių. 1959 prie Pasvalio rajono prijungtas Joniškėlis, 10 panaikinto Joniškėlio rajono ir 1 panaikinto Linkuvos rajono apylinkė. 2000 vietoj Pasvalio rajono įsteigta Pasvalio rajono savivaldybė.

Pasvalio rajonas