Paukščių Takas (Graikija)

Paukščių Tako centrinė dalis

Paũkščių Tãkas (lot. Via Lactea – Pieno Kelias), visą dangų juosianti balkšva nevienodo ryškumo ir nevienodų kontūrų juosta. Driekiasi per šiuos žvaigždynus: Šaulį, Gyvatnešį, Gyvatę, Skydą, Erelį, Delfiną, Strėlę, Laputę, Gulbę, Driežą, Cefėją, Kasiopėją, Žirafą, Persėją, Vežėją, Taurą, Dvynius, Orioną, Vienaragį, Didįjį Šunį, Laivagalį, Kompasą, Bures, Kilį, Kentaurą, Musę, Pietų Kryžių, Skriestuvą, Pietų Trikampį, Vilką, Kampainį, Pietų Vainiką, Aukurą ir Skorpioną. Paukščių Tako plotis skirtingose vietose svyruoja nuo 5° iki 30°. Plačiausias yra Šaulio žvaigždyne, kuriame yra Galaktikos centras, siauriausias priešingoje pusėje, Persėjo ir Vežėjo žvaigždynuose. Regimasis Paukščių Takas – Galaktikos disko perspektyva, regima susiliejus daugelio tolimų žvaigždžių ir šviesiųjų ūkų šviesai. Nevienodas jo ryškumas ir nevienodi kontūrai atsiranda dėl netolygaus žvaigždžių, šviesiųjų ir tamsiųjų ūkų pasiskirstymo Galaktikos diske. Lietuviškasis Paukščių Tako pavadinimas siejamas su tuo, kad rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais (tada geriausiai matoma šviesiausioji jo dalis tarp Kasiopėjos ir Šaulio žvaigždynų) jis driekiasi per dangų maždaug pietų kryptimi ir sutampa su kryptimi, kuria rudenį išskrenda paukščiai į šiltuosius kraštus. Daugelyje Europos kalbų Paukščių Takas vadinamas Pieno Keliu. Senovės graikai Paukščių Taką tapatino su išsiliejusio pieno čiurkšle; iš šio žodžio kilo ir galaktikos terminas.

3018