Pauli lygtis (Páulio lygts), nereliatyvistinės kvantinės mechanikos lygtis, aprašanti pusinio sukinio elektringosios dalelės, pvz., elektrono, judėjimą išoriniame elektromagnetiniame lauke; Schrödingerio lygties apibendrinimas. Pauli lygtis atsižvelgia, kad dalelė turi savąjį mechaninį judesio kiekio momentą, sukinį, todėl dalelės banginė funkcija ψ=(r,t)=ψ1(r,t)ψ2(r,t)ψ=(r,t)=left ( binom{ψ_{1}(r,t) }{ψ_{2}(r,t)} right ) yra dvinarė; čia r – dalelės koordinatė, t – laikas, sukinio projekcija sx = +1/2 atitinka ψ = ψ1 ir ψ2 = 0, sx = -1/2 ψ = ψ2 ir ψ1 = 0. Ši dalelės banginė funkcija vadinama spinoriumi, nes sukant koordinačių ašis ψ1 ir ψ2 transformuojasi kaip spinoriaus sandai. Atskiru atveju, kai H stiprio magnetinis laukas vienalytis ir pastovus, Pauli lygties sistema: H0ψ1e2mc1=εψ1H_{0}ψ_{1} - {e hbar } over {2 mc}Hψ_{1}= εψ_{1}, kai sz = +1/2 ir H0ψ2e2mc2=εψ2H_{0}ψ_{2} - {e hbar } over {2 mc}Hψ_{2}= εψ_{2}, kai sz = -1/2; čia H0 – Hamiltono operatorius, e ir m – elektringosios dalelės krūvis ir masė, ħ – Plancko konstanta, c – šviesos greitis, ε – dalelės energijos vertės. Antrieji lygčių sistemos dėmenys atitinka magnetinio momento μ=e2mcμ={e hbar } over {2 mc} magnetiniame lauke H potencinę energiją, kuri silpnų laukų atveju lygi µHH; čia µH magnetinio momento µ projekcija lauko H kryptimi. Pauli lygties natūraliai seka iš reliatyvistinės Diraco lygties, kai elektrono greitis v mažas lyginant su šviesos greičiu c ir naudojamas silpnai reliatyvistinis artinys, atsižvelgiant tik į pirmuosius skleidinio atvirkštiniais c laipsniais dėmenis. Remiantis Pauli lygtimi galima apskaičiuoti išoriniame magnetiniame lauke esančio atomo elektronų energijos lygmenų skilimą (Zeemano reiškinys). Pauli lygtį 1927 suformulavo W. E. Pauli.

2601